Siekdama pertvarkyti JAV santykius su Rusija, D. Trumpo administracija tariasi su Maskva dėl galimo dešimčių Rusijos diplomatų grąžinimo į Jungtines Valstijas po kelerius metus trukusio jų išsiuntimo.
Tačiau šis geros valios gestas, į kurį Maskva atsakytų abipusiu atsaku, gali tapti savotišku Trojos arkliu, perspėja ekspertai ir diplomatai, nes Kremlius greičiausiai atsiųs diplomatais apsimetančius šnipus, kad atkurtų savo sumažėjusius šnipinėjimo pajėgumus Jungtinėse Valstijose.
Praėjusį mėnesį JAV ir Rusijos pareigūnai susitiko Stambule, kad aptartų diplomatų sugrąžinimą į savo šalis po kelerius metus trukusių išsiuntimų ir diplomatinių objektų uždarymo.
Vidutinio lygio derybos, kurios yra spartaus Kremliaus ir Baltųjų rūmų suartėjimo, valdant prezidentui D. Trumpui, dalis, vyko JAV konsulo rezidencijoje.
Keliomis dienomis anksčiau Rijade valstybės sekretoriaus Marco Rubio vadovaujama JAV delegacija ir aukščiausi Rusijos pareigūnai susitarė „užtikrinti, kad mūsų diplomatinės atstovybės galėtų veikti“.
Abi pusės sako, kad šis žingsnis gali atverti kelią platesniam taikos susitarimui, kuriuo būtų užbaigtas karas Ukrainoje.
Rusų šnipai JAV turėtų pranašumą
Susitarimas dėl diplomatinių operacijų normalizavimo taip pat galėtų sudaryti sąlygas Jungtinėms Valstijoms vykdyti savo šnipinėjimo veiklą: Vašingtonas jau seniai į JAV ambasadas ir konsulatus Rusijoje siunčia šnipus.
Tačiau ekspertai teigia, kad net jei susitarimas leistų padidinti abiejų diplomatinių kontingentų skaičių, bet kokie Rusijos šnipai turėtų pranašumą, nes dirbtų atviresnėje Jungtinių Valstijų visuomenėje.
Pasak žvalgybos ekspertų ir buvusių pareigūnų, atnaujinta prieiga kartu su D. Trumpo palankumu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui gali reikšti galimybes Kremliaus šnipinėjimo aparatui tuo metu, kai Maskvos operacijos prieš Vakarus tapo įžūlesnės.
D. Trumpo administracija paskyrė keletą Maskvos pasaulėžiūrai palankiai nusiteikusių pareigūnų, todėl kyla klausimų, ar ji ir toliau teiks pirmenybę kontržvalgybos operacijoms prieš Rusiją.
Rusijos žvalgybos tarnybos vykdo operacijas prieš Vakarus
Galimas Rusijos diplomatinio pėdsako Jungtinėse Valstijose išplėtimas vyksta tuo metu, kai Rusijos žvalgybos tarnybos vis įžūliau vykdo operacijas prieš Vakarus.
Praėjusiais metais Rusija rengė sąmokslą, kurio tikslas buvo padėti padegamuosius užtaisus ant krovininių lėktuvų Europoje ir nužudyti ginklus Ukrainai tiekiančios Vokietijos ginklų gamintojos vadovą.
Rusijos žvalgybos pareigūnai taip pat buvo kaltinami vykdę sabotažo kampaniją, kuria siekta padidinti Europos išlaidas Ukrainai remti.
Ekspertai teigia, kad Kremlius norėtų pakeisti dešimtmetį trukusius JAV veiksmus, nukreiptus prieš jo žvalgybos agentus, dirbančius po diplomatine priedanga.
Pastaraisiais metais didėjant Vašingtono ir Maskvos priešiškumui, trys JAV prezidentai išsiuntė daugiau kaip 100 šnipinėjimu kaltinamų Rusijos diplomatų ir uždarė pusę tuzino Rusijos diplomatinių objektų, iš kurių keli, pasak pareigūnų, buvo naudojami šnipinėjimo veiklai.
Rusija atsakė iš esmės tokiais pat veiksmais, ir dabar kiekviena šalis riboja priimamų kitos šalies diplomatų skaičių.
JAV ir Rusija skundėsi, kad įprastas diplomatinis darbas tapo beveik neįmanomas
Buvusių JAV pareigūnų teigimu, JAV buvimas Rusijoje sumažėjo maždaug 90 proc.: nuo daugiau kaip 1,2 tūkst. JAV diplomatų ir vietinių pagalbinių darbuotojų, išsidėsčiusių penkiuose objektuose, iki maždaug 120 amerikiečių JAV ambasadoje Maskvoje.
Pasak vieno iš buvusių JAV pareigūnų, Jungtinėse Valstijose tebėra apie 220 Rusijos diplomatų. Dauguma jų dirba Rusijos ambasadoje Vašingtone.
Abiejų šalių vyriausybės skundžiasi, kad net įprastas diplomatinis darbas, pavyzdžiui, vizų tvarkymas ir pagalba keliaujantiems piliečiams, tapo beveik neįmanomas.
Praėjusį mėnesį M. Rubio sakė, kad tikisi „labai greitai atkurti mūsų atitinkamų misijų veiklą“.
Abi šalys Stambule „nustatė konkrečius pradinius žingsnius“ šiam tikslui pasiekti ir netrukus vėl susitiks, sakoma Valstybės departamento pareiškime.
Rusijos delegacijai vadovavo ilgametis diplomatas Aleksandras Darčiovas, kuris buvo paskirtas naujuoju Maskvos ambasadoriumi Vašingtone. Amerikiečiams vadovavo Sonata Coulter, karjeros Valstybės departamento pareigūnė, dirbusi Rusijoje.
Maskva agresyviai įdarbina žvalgybos agentus užsienyje
Jei išplėstos diplomatų gretos bus išnaudojamos šnipinėjimui abiejose pusėse, manoma, kad Rusija turės neabejotiną pranašumą. Maskva itin agresyviai įdarbina žvalgybos agentus užsienyje po diplomatine priedanga, sakė buvęs aukšto rango JAV diplomatas, turintis patirties Rusijos srityje.
Be to, Rusijos agentams lengviau veikti Jungtinėse Valstijose nei JAV pareigūnams autoritarinėje Rusijoje, sakė Paulas Kolbe, 25 metus dirbęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽV) operacijų skyriuje.
„Rusijos diplomatinė atstovybė bus smarkiai apkrauta žvalgybos pasiūlymais, kuriais bus siekiama įsiskverbti į Amerikos vyriausybę ir verslą“, – sakė jis.
Ir tęsė: „Jie turės daug daugiau galimybių ir veiksmų laisvės nei amerikiečių diplomatai Maskvoje, kurie susidurs su nuolatiniu fiziniu ir techniniu stebėjimu bei persekiojimu.“
D. Trumpo vykdomas federalinės darbo jėgos trikdymas taip pat gali būti naudingas Kremliui, pridūrė P. Kolbe.
Vien pokalbis su amerikiečiu kelia pavojų Rusijos pareigūnams
Londone dirbantis Rusijos žvalgybos ekspertas Andrejus Soldatovas teigė, kad vien pokalbis su amerikiečiu dabar kelia rimtą pavojų Rusijos pareigūnams.
„Net ir tai gali būti laikoma nusikaltimu. Jūs galite būti pripažintas užsienio agentu. Galite būti apkaltintas valstybės išdavyste“, – sakė jis.
JAV ir Rusijos santykiai smarkiai pablogėjo po to, kai Kremlius įsikišo į 2016 m. prezidento rinkimus.
Prezidentas Barackas Obama į tai reagavo įsakydamas 35 Rusijos „žvalgybos agentams“ palikti šalį ir pareikalavo, kad Rusija atlaisvintų du prabangius diplomatinius kompleksus Niujorke ir Merilende.
JAV prezidentas D. Trumpas 2018 m. išsiuntė dar 60 Rusijos diplomatų ir uždarė Rusijos konsulatą Sietle po to, kai Rusijos agentai Didžiosios Britanijos teritorijoje apnuodijo buvusį rusų šnipą.
Per pirmąją D. Trumpo kadenciją uždarytos dvi konsulinės įstaigos taip pat buvo vertinamos kaip keliančios grėsmę žvalgybai. Vienos jų, San Franciske, suteikė prieigą prie Silicio slėnio technologijų paslapčių. Kitas, Sietle, buvo netoli branduolinių povandeninių laivų bazės.
Jei derybos pasistūmės į priekį, sakė P. Kolbe, JAV turėtų veikti apgalvotai ir palaipsniui. Tuo tarpu A. Soldatovas įspėjo, kad Jungtinės Valstijos turi išlikti budrios. „Rusai, jie stengsis pasinaudoti šia nauja galimybe, kuri jiems suteikta kaip dovana“, – sakė jis ir pridūrė: „Manau, kad tai gana didelė rizika.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
