Daugelis mūsų, gyvenančių Vakaruose, sveikatingumu pasigirti negali: valgome šlamštmaistį, geriame per daug alkoholio, mankštinamės per mažai ir apskritai ignoruojame medikų patarimus, turinčius padėti mums gyventi ilgiau.
Nors į gydytojų patarimus retai įsiklausome, Vakarų pasaulyje rūkančiųjų mažėja, bet yra vienas gydytojų patarimas, į kurį įsiklausome. Rūkančiųjų kasmet vis mažėja, daugumoje Vakarų šalių tai vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Šį mėnesį sukako 10 metų nuo tada, kai Anglijoje buvo uždrausta rūkyti uždarose darbo vietose – taip pat baruose ir restoranuose – toks pokytis kadaise atrodė neįmanomas. JK valdžia rengiasi paskelbti kitų kelių metų naują tabako kontrolės strategiją.
Rūkymo lygiui mažėjant, kai kurios visuomenės sveikatos tarnybos netgi planuoja vadinamąjį tabako endšpilį – visišką rūkymo išnykimą. Bet keliose, šį tikslą turinčiose padėti pasiekti strategijose yra potencialių smegduobių, o kai kurių efektas netgi gali būti priešingas. Tad, ar šviesios ateities dūmų uždanga kada nors išsisklaidys ir ką galėtume nuveikti, kad tai įvyktų?
Iki pat XIX amžiaus antros pusės rūkymas buvo mažos visuomenės dalies užsiėmimas. O tada pasirodė vienas iš mirtiniausių išradimų žmonijos istorijoje: pramoniniu būdu gaminamos cigaretės. Jos išpopuliarėjo per Pirmąjį Pasaulinį karą, nes kareiviams cigaretės buvo dalinamos su daviniu. Įžymybės, atletai ir net gydytojai skatino šį įprotį. XX amžiaus viduryje rūkė maždaug pusė visų JAV ir JK suaugusiųjų.
Tačiau kaupėsi duomenys, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį, o taip pat širdies infarktą, insultą ir kitas ligas. Tabako kompanijos riziką neigė ne vieną dešimtmetį, tačiau visuomenės nuomonė keitėsi. Vyriausybėms taikant vis naujas tabako kontrolės priemones, nuo įspėjančių užrašų ant pakelių, reklamos draudimo ir rūkymo vietų suvaržymų, rūkančiųjų vis mažėjo.
Tačiau nuolatos buvo baiminamasi, kad šis mažėjimas liausis, nes užkietėjusių rūkalių sveikatos perspėjimai nepaveiks. „Žmonės visad sakydavo, kad žemiau, nei 25% niekad nenusileisime,“ sako Martinas Dockrellas iš Public Health England (PHE).
Bet to nenutiko. JK rūko maždaug 16 procentų suaugusiųjų, JAV – 15 procentų. Tad, kaip ilgai ši tendencija gali tęstis?
Yra manančių, kad ribos čia praktiškai nėra. Vienas iš jų, Stantonas Glantzas iš Kalifornijos universiteto San Fraciske, ilgametis tabako kontrolės karžygys. Jis sako, kad nors rūkymas niekad neišnyks visiškai, šis įprotis gali būti pašalintas „kaip rimtas pasekmes visuomenės sveikatai turinti problema“ – kitaip tariant, rūkymo lygis galėtų būti sumažintas iki kelių procentų.
Kai kur šis tikslas jau nebe už kalnų. Naujoji Zelandija, kurioje tabako kontrolės įstatymai jau seniai vieni griežčiausių pasaulyje, planuoja rūkančių suaugusiųjų dalį iki 2025 metų sumažinti iki mažesnio nei 5 procentų lygio. Suomija šį tikslą tikisi pasiekti iki 2030 metų, įskaitant ir kramotmąjį tabaką, bei e.cigaretes.
Bet ar šis tikslas – galutinis? Nepaisant visų įspėjimų apie žalą sveikatai, kai kas teigia, kad žmonės mano, jog cigaretės nėra tokios jau blogos, jeigu jų galima bet kur įsigyti. Gal vienintelis būdas – visiškas uždraudimas?
Kol kas taip pasielgti išdrįso tik viena šalis. 2004 metais Himalajuose esanti Butano valstybė uždraudė visų cigarečių ir kramtomojo tabako pardavimą. Žmonės jų gali įsigyti užsienyje, bet yra ribojama, kiek galima atsigabenti į šalį.
Tačiau Vakarų valstybėms Butano pavyzdžiu sekti tikriausiai nederėtų, nes dar prieš įsigaliojant draudimui, šalyje rūkė vos keletas procentų gyventojų. Be to, tai visiškai kitokios kultūros šalis. Čia pagrindinė religija – Tibeto budizmas, raginantis žmones išlaikyti skaidrų protą, kad būtų galima medituoti, pažymi Michaelas Givelis iš Oklahomos universiteto. „Tabakas čia nebuvo svarbi kultūros dalis, kaip kitur.“
Be klausimo, ar etiška žmonėms drausti daryti ką nors, kas jiems patinka, toks draudimas gali paveikti ir priešingai. Istorijoje netrūksta pavyzdžių, kad draudimas neša naudą tik kriminaliniam pasauliui. Taip atsitiko trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje, kai buvo uždrausta prekyba alkoholiu, ir tebevyksta dabar su nelegaliais pramoginiais narkotikais, tokiais, kaip heroinas.
„Dėl prohibicijos gali kilti visokiausių iš anksto nenumatytų nepageidaujamų pasekmių,“ sako Dockrellas. Vartojimas gali netgi padidėti, nes nelegalios cigaretės būtų daug pigesnės ir be įspėjimų apie žalą sveikatai, pastebi jis.
