Pranešama, jog oro tarša yra susijusi su plaučių vėžiu, širdies ir kvėpavimo takų ligomis, insultu bei nevaisingumu.
Ji ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms – dėl jos miršta apie 4 proc. visų 65 metų ir vyresnių suaugusiųjų.
2021 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atnaujino oro kokybės gaires, sumažindama rekomenduojamą azoto dioksido ir smulkiųjų kietųjų dalelių (PM2,5), tokių kaip dulkės, dūmai ir išmetamųjų dujų suodžiai, metinės koncentracijos ribinę vertę.
Šį mėnesį įsigaliojo griežtesnės oro kokybės taisyklės, kuriomis siekiama iki 2030 m. priartinti Europos Sąjungą prie PSO standartų ir įpareigoti valstybes nares stebėti tokius teršalus kaip smulkiosios kietosios dalelės, juodąją anglį ir amoniaką.
„Šis planas yra viena didžiausių visuomenės sveikatos intervencijų per pastarąjį laiką“, – sakė Barselonos (Ispanija) pasaulinės sveikatos instituto miestų planavimo, aplinkos ir sveikatos iniciatyvos direktorius Markas Nieuwenhuijsenas.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, 2021 m. iš viso dėl KD2,5 poveikio Europoje anksčiau laiko mirė apie 239 tūkst. žmonių, o dar 48 tūkst. žmonių mirė dėl azoto dioksido (NO2) poveikio.
Šiuo metu visose ES šalyse azoto dioksido kiekis viršija PSO rekomenduojamą lygį, tačiau kai kurios šalys nuo oro taršos kenčia labiau nei kitos.
Vidurio ir Rytų Europoje – didžiausias mirtingumas
Vidurio ir Rytų Europoje yra didžiausias mirtingumas dėl kietųjų dalelių KD2,5, kaip teigiama naujausioje Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje.
„Didžiausias Europoje pastebimas atotrūkis tarp rytų ir vakarų, [ir tai] labai priklauso nuo šių dviejų regionų BVP ir socialinės bei ekonominės padėties“, – sakė Kopenhagos universiteto aplinkos epidemiologijos profesorė Zorana Jovanovič Andersen.
M. Nieuwenhuijseno tyrimai miestų lygmeniu pabrėžia skirtingus iššūkius, su kuriais susiduria įvairios Europos dalys.
Šiaurės Italijoje, Lenkijoje ir Čekijoje stebimas padidėjęs mirtingumas nuo KD2,5, kurį daugiausia lemia anglių deginimas, skirtas namų šildymui.
Tuo tarpu mirtingumas nuo NO2, kurį daugiausia lemia automobilių eismas ir pramonės sektorius, buvo didžiausias Vakarų ir Pietų Europos didžiuosiuose miestuose ir sostinėse.
Reikia reguliuoti oro taršą
Kai kurios šalys imasi priemonių taršos lygiui mažinti, įskaitant Daniją, kuri 2030 m. gali tapti pirmąja šalimi pasaulyje, nustačiusia anglies dioksido mokestį gyvulininkystei.
Tuo tarpu atnaujintoje ES direktyvoje piliečiams, turintiems sveikatos problemų dėl taršos, suteikiama teisė kreiptis į teismą, jei jų vyriausybė nesilaiko ES oro kokybės taisyklių.
Tačiau EBPO ir Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad, nors ES iki 2030 m. 55 proc. sumažins su KD2,5 susijusi mirtingumą, aplinkos rizikos veiksniai, tokie kaip oro tarša ir klimato kaita, kelia „vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai“.
„Net jei gerokai sumažinsite oro taršos lygį, poveikis sveikatai ne visada sumažės tiek pat“, – sakė M. Nieuwenhuijsenas.
Oro tarša gali būti didžiausia aplinkos grėsmė europiečių sveikatai, tačiau ji sutampa su kitais veiksniais, tokiais kaip žaliųjų erdvių trūkumas, triukšmas ir didelis karštis – jie visi daro įtaką žmonių sveikatai.
Atsižvelgiant į tai, kad kai kurias iš šių problemų, pavyzdžiui, klimato kaitą, išspręsti sunkiau, Z. Andersen teigė, jog dėl sveikatos apsaugos reikia riboti oro taršą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
