Atsidurti Sardinijos sostinėje Kaljaryje gali būti ne taip jau ir sudėtinga. Skrydis lėktuvu, įsigijus pigių skrydžių bendrovės bilietą, kainavo vos 162 litus (pirmyn ir atgal, iš Kauno) asmeniui. Sutikite, kaina nėra didelė. Maža to, kuo giliau brendama į lietuvišką žiemą (išskyrus švenčių laikotarpį), tuo daugiau atsiranda galimybių pagauti dar pigesnius bilietus.
Lapkričio 7-oji. Trys valandos lėktuve ir Kaljario oro uoste pasitinka vasariškai šiltas vakaras. Iš oro uosto traukiniu iki sostinės centro – dvi stotelės (apie 6–7 min.). Bilieto kaina – 1,25 euro. Keliauti autobusu brangiau (4 eurai). Nors didelio skirtumo, atrodo, nėra, tačiau tarp kainų – triguba praraja.
Sardinijos sostinė pasitiko ramybe. Sezonas baigėsi dar spalį, todėl turistų skaičius sumažėjęs. Bet taip tik dar patogiau pasižvalgyti po šios salos lobynus.
Planuojate aplankyti Sardiniją? Turėkite kreditinę kortelę. Keliauti po šią salą patogiausia nuomotu automobiliu. Tačiau be kreditinės kortelės nuomos punktai jums parodys špygą. Tiesa, ne visi. Šiuo patarimu kitą kartą teks pasinaudoti straipsnio autoriui. Išsinuomoti automobilį trims dienoms su kreditine kortele būtų kainavę apie 60–80 eurų (kainos priklauso nuo įvairių detalių). Bet...
Neturi kreditinės? Verta skaityti toliau. Vieno nuomos punkto darbuotojas pašnairavo itin piktai. Gerai, mokėkite 227 eurus už nuomą ir palikite 900 eurų užstatą. Toks pareiškimas tiesiogine prasme pribloškė. Atrodo, norėjome išsinuomoti automobilį, o ne jį nusipirkti.
Tačiau kitame nuomos punkte pasisekė (jeigu galima tai vadinti sėkme) žymiai labiau. Mums buvo paaiškinta, kad kreditinė kortelė jiems yra kaip garantija, kad pavyks susigrąžinti nuostolius (jeigu tokie būtų padaryti). Bet pagailo turistų iš Lietuvos ir... automobilį parai išnuomojo už 90 eurų (reikėtų nepamiršti, kad kuras į kainą neįskaičiuotas).
Automobiliu pavyko aplankyti du atokiau esančius paplūdimius. Vaizdai, kuriuos teko išvysti, ištirpdė bet kokį dėl permokos už automobilį skrandį griaužusį kartėlį. Vien ko verta patirtis vairuoti vinguriuotais serpantinais. O jūra... Lapkričio viduryje ji buvo gerokai šiltesnė nei vidurvasarį būna taip tautiečių numylėta Baltijos jūra.
Grąžinus automobilį teko išbandyti Sardinijos autobusų sistemą. Traukiniai atrodė ne tokie patrauklūs, nes teko girdėti, kad jais keliauti itin užtrunka. Maža to, keliaujant traukiniais yra itin apriboti maršrutai. važiuojant autobusais viskas gerokai paprasčiau. Apytiksliai 35–45 km nuo sostinės nutolusius miestelius autobusu pasiekti užtrunka apie 1,5 val. Kaina svyruoja nuo 5,5 iki 6,5 euro (pirmyn ir atgal).
Derėtų nepamiršti, kad nakvynę Sardinijos kurortuose ne sezono metu susirasti itin sunku. Daugelis kavinių ir viešbučių žiemoja, nors už lango jauki 25–28 laipsnių šiluma (tokia temperatūra teko mėgautis lapkričio 7–11 dienomis). Keista, bet ledainės dirba visu pajėgumu. Net mažesniuose kurortiniuose miesteliuose.
Dėl esamos situacijos, nakvynę teko rinktis Kaljaryje. Kainos – įspūdingos. Už naktį žmogui gali tekti pakloti apie 30–50 eurų. Ir tai toli gražu ne viešbutyje, o paprastesnes sąlygas suteikiančiuose nakvynės namuose. Nori išsisukti pigiau – nakvok su keliais nepažįstamaisiais. Pavyzdžiui, nakvynės namuose, kuriuose teko apsistoti (sostinės centre), kaina žmogui už dvivietį kambarį – 30 eurų. Nori miegoti su 6 ar daugiau asmenų – mokėsi 22 eurus. Protingieji kurmiai – paskaičiuokite.
Maistas kavinėse kainuoja tiek eurų, kiek pas mus litų. Kadangi prabangiose kavinėse valgyti neteko, išsamios kainų analizės pateikti nepavyks. Vietiniai italai parodė jaukią kavinukę (siauroje senamiesčio gatvelėje, su dviem staliukais lauke), kur pasakiško skonio ir solidaus dydžio picos kainuoja nuo 4,5 iki 7 eurų. Tad tipiškos lietuviškos picerijos su savo patiekiamomis „bulkos“ pagrindo picomis turėtų slėptis giliai po lapais. Ypač už kainas, kurios nė iš tolo neatitinka kokybės (subjektyvu).
Maisto prekių parduotuvėse kainos tikrai nesikandžioja. Tačiau rasti tokią parduotuvę nėra paprasta. Per tris dienas sostinėje pavyko aptikti tik vieną prekybos centrą (dirba nuo 10 val. ryto iki 21 val. vakaro).
Informacija apie Sardiniją:
Kada geriausia vykti (klimatas):
Sardinijoje vyrauja Viduržemio jūros klimatas su karštomis vasaromis ir švelniomis žiemomis. Geriausias metas vykti į Sardiniją – nuo gegužės iki spalio mėnesio, nes tuo metu saloje šilčiausias oras ir vanduo, o turistams siūlomas didelis pramogų pasirinkimas. Oro temperatūra vasarą pakyla nuo +29 °C iki +32 °C, o žiemą būna apie +20 °C.
Istorija:
Sardinijos istorija išties turtinga – sala priklausė finikiečiams, graikams, senovės Romai, Bizantijai, arabams, Ispanijai, Austrijai, kol susidarė Sardinijos karalystė, 1861 metais tapusi susivienijusios Italijos dalimi.
Geografija:
Sardinija yra antra po Sicilijos pagal dydį sala Viduržemio jūroje. Sardinijos plotas yra 9 300 kv. mylių. Sala yra išsidėsčiusi tarp Italijos, Ispanijos ir Tuniso, Pietų Korsikos. Pagal Italijos Konstituciją ji yra vienas iš autonominių Italijos regionų.
Politika ir šalies valdymas:
Sardinija yra vienas iš penkių Italijos autonominių regionus. Tai vienintelis regionas, administruojamas pagal specialų autonomijos statutą. Šis statusas Sardinijai suteikia galimybę įvairiausiose srityse kurti savo įstatymus, teisę ir atlikti santykines administracines funkcijas.
Ekonomika:
Sardinijoje yra labai išvystytos prekybos, paslaugų, informacinių technologijų, ir turizmo sritys. Didžiausia ekonominė plėtra vyksta vidurinėje Sardinijos salos dalyje. Svarbiausi sektoriai – ožkų ir avių auginimas (sūrio gamyba) bei modernizuotas žemės ūkis – daržovių, citrusinių vaisių ir ryžių auginimas. Taip pat čia klęsti kasybos pramonė (granitas, auksas, boksitas). Granito gavyba yra viena iš labiausiai klęstinčių pramonės šakų, šiaurinėje salos dalyje. Pagrindinės pramonės šakos yra cheminių medžiagų, naftos produktų, metalo bei pieno ir žuvų perdirbimas.
Maistas:
Sardinijos virtuvė pasižymi įvairove ir patiekalų gausa. Tradiciniu salos patiekalu laikomas „Porceddu“ – tai aromatingomis mėtomis įtrintas ir su iešmu iškeptas paršelis. „Burrida“ ir „Cassola“ – tai vietinių gyventojų mėgstamos aštrios sriubos, kurios yra ruošiamos iš jūros gėrybių (krevečių, krabų, ančiuvių, omarų bei sardinių). Į „Pinzimonio“ patiekalo sudėtį įeina daržovės (salotos, morkos, pomidorai, pipirai, salierai, artišokai) ir padažas, paruoštas iš alyvuogių aliejaus, spaustų citrinos sulčių, druskos bei pipirų. Vienas iš mėgstamiausių salos saldumynų yra „Aranzad“, gaminamas iš apelsinų žievelių, kurios ilgai verdamos meduje ir apibarstomos rinktiniais migdolais. Taip pat paskanavimui tiks tradicinis sardinietiškas „Gioddu“ – jogurtas iš ožkos sūrio.
Alkoholiniai gėrimai:
Vieni labiausiai žinomų Sardinijos vynų yra „Sella e Mosca“, „Arjolas“ ir „Capichera“. O štai pasimėgavimui su draugais ar artimaisiais puikiausiai tiks „Vernaccia“ – tai vynas su medaus ir migdolų skoniais, „Malvasia“ – tai auksinės spalvos migdolų skonio vynas, ar „Anghelu Ruju“ – raudonasis likerio konsistencijos vynas. Taip pat populiarūs gėrimai – „Mirto“ (likeris) ir „Fillu e Ferru“ (Grappa).
Pinigai: euras
Transportas:
Sardinijoje patogiausias būdas keliauti – autobusu arba taksi. Saloje veikia trys oro uostai. Taip pat čia galima keliauti geležinkeliu. Geriausias būdas turistams apžiūrėti salą – keliauti „Trenino Verde” (mažas, žalias traukinys), kurio maršrutas driekiasi po kitomis transporto priemonėmis beveik nepasiekiamas salos dalis.
Vanduo:
Vandenį iš čiaupo gerti galima, tačiau rekomenduojama gerti vandenį, supilstytą į buteliukus, kurių galima įsigyti kiekvienoje parduotuvėje.
Šalies specifika:
Sardinija – antra pagal dydį, Italijai priklausanti sala, Viduržemio jūroje, kurioje perpus mažiau gyventojų nei Lietuvoje. Vasarą Sardinijoje salos gyventojų skaičių keliskart viršija atostogautojai, kuriuos vilioja ypač malonus klimatas, saulė bei pasakiški paplūdimiai.
Sala pasižymi giliomis kultūrinėmis tradicijomis, kurios gerokai skiriasi nuo „kontinentinės“ Italijos, jos gyventojai savęs net nelinkę vadinti italais, o mažesniuose miesteliuose išgirsti italų kalbą – retas dalykas. Kalbama sardo kalba, kuri labai skiriasi nuo italų kalbos. Sakoma, jog kalba turi daugiau panašumų su katalonų ir portugalų kalbomis.
Saloje nemažai laukinės gamtos kampelių, kurios ir atskleidžia tikrą salos grožį. Pačios gražiausios vietos Sardinijoje dažnai pasiekiami tik pėsčiomis.
Gyventojų būdo bruožai:
Daugelis salos gyventojų atrodo gan santūrūs, tačiau taip atrodo tik iš pirmojo žvilgsnio. Pradėjus bendrauti galima pastebėti, jog sardiniečiai yra šilti, nuoširdūs ir paslaugūs žmonės. Vietiniai vyrai dėl savo santūrumo skiria mažiau dėmesio užsienio turistėms, kas Italijoje yra visai priešingai. Mažesniuose miesteliuose čia iki šiol galima išvysti vyresnių žmonių, vilkinčių tautiniais kostiumais.
Lankytinos vietos:
Kaljaris – Sardinijos sostinė su žymiuoju Castello kvartalu. Nuraghi – Akmeniniai bokštai – tvirtovės. Nora – Tai miesto griuvėsiai išlikę ant žemės ir po vandeniu, kuriuos galima apžiūrėti nardant. Taip pat turistams siūloma aplankyti kalnus, tradicinius kaimelius bei nepaliestus paplūdimius, idealiai tinkančius saulės mėgėjams ir nardytojams.