Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė – viena artimiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kremliaus partnerių ES – nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ne kartą ragino surengti taikos derybas ir atsisakė siųsti karinę pagalbą Ukrainai.
V. Orbanas dažnai vilkindavo sprendimus dėl sankcijų, bet galiausiai jas patvirtindavo.
Šiuo metu Vašingtone viešintis Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Briuselis daro didžiulį spaudimą Budapeštui, kad šis pritartų sankcijų pratęsimui.
„Akivaizdu, kad Europos politikai, pasisakantys už karą, skuba į priekį ir stengiasi apsunkinti taikos kūrimą, nuolat bandydami Briuselyje žaibišku greičiu priimti sprendimus, kurie gali trukdyti taikos kūrimo procesui“, – Vengrijos visuomeninei žiniasklaidai sakė ministras.
„Blokuosime bet kokį Briuselio sprendimą, kuris galėtų apsunkinti šias derybas“, – pridūrė jis.
Tačiau jis neatmetė galimybės sutarti dėl sankcijų pratęsimo prieš jų galiojimo pabaigą.
Iki kovo 15 dienos turi būti atnaujintos ES sankcijos daugiau kaip 2,4 tūkst. asmenų ir subjektų, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Tačiau pratęsimui turi pritarti visos ES valstybės narės, antraip sankcijos nustos galioti.
Penktadienį Briuselyje susitiks ES ambasadoriai ir pradės diskusijas dėl jau galiojančių sankcijų pratęsimo dar pusmečiui.
Naujausias Vengrijos grasinimas nuskambėjo po to, kai Budapeštas sausio mėnesį iki paskutinės minutės nesutiko pratęsti ekonominių sankcijų Rusijai, motyvuodamas ginču su Kyjivu dėl dujų tiekimo.
Vengrija galiausiai nusileido, gavusi iš Briuselio patikinimą, kad jis išnagrinės Budapešto skundus.
Kiti ES vadovai įspėja, kad panaikinus sankcijas Rusijai prieš sudarant bet kokį taikos Ukrainoje susitarimą Vakarai praras svarbų svertą Maskvos atžvilgiu.
P. Szijjarto taip pat yra pažadėjęs blokuoti susitarimą dėl tolesnio ES ginklų tiekimo Ukrainai.
Šie grasinimai išsakyti tuo metu, kai Briuselis ragina ES valstybes nares įsipareigoti Kyjivui kuo greičiau pateikti naują didelį ginklų paketą.
Diplomatų teigimu, ES diplomatinis padalinys pasiūlė 6 mlrd. eurų sumą šiam planui įgyvendinti.
Tačiau kol kas tai tik preliminarus skaičius, o pirmadienį Briuselyje susitikę užsienio reikalų ministrai turėtų aptarti šios iniciatyvos įgyvendinimą.
Anksčiau šią savaitę P. Szijjarto palankiai įvertino Saudo Arabijoje vykusias Maskvos ir Vašingtono derybas, į kurias Kyjivas nebuvo pakviestas.
Jis pasmerkė Europos susirūpinimą dėl JAV politikos pokyčių, pavadindamas juos „pasisakančiais už karą, prieš Trumpą“.
Tačiau, nepaisant šios retorikos, Vengrija trečiadienį pritarė naujoms sankcijoms Rusijai, įskaitant draudimą importuoti rusišką aliuminį.
ES užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtins sankcijų paketą pirmadienį, kai bus minimos trečiosios rusų invazijos į Ukrainą metinės.
Tai jau šešioliktas sankcijų paketas, ES paskelbtas Rusijai nuo 2022 metų vasario.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
