Pastaraisiais metais abiejų NATO sąjungininkių santykiai yra atšalę. Jungtinės Valstijos dažnai kritikuoja Vengriją dėl jos glaudžių santykių su Rusija, dėl to, kad ji stabdė Švedijos stojimo į NATO procesą, ir dėl atsitraukimo nuo demokratijos.
Penktadienį J. Bidenas savo rinkiminės kampanijos renginyje sakė, kad V. Orbanas „atvirai pareiškė, jog nemano, kad demokratija veikia, ir siekia diktatūros“.
Tą pačią dieną JAV eksprezidentas ir respublikonų lyderis Donaldas Trumpas priėmė Vengrijos lyderį savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“.
Vengrija dėl šio J. Bideno komentaro iškvietė JAV ambasadorių.
„Mes neprivalome toleruoti tokio melo iš bet kieno pusės, net jei tas asmuo yra Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas“, – spaudos konferencijoje sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
„Paprašėme ambasadoriaus parodyti mums citatą, nurodant vietą ir datą, kur premjeras pasakė tai, ką jam priskyrė Jungtinių Valstijų prezidentas. Akivaizdu, kad toks pareiškimas nebuvo padarytas, todėl negalėjome gauti jokio esminio atsakymo“, – pridūrė jis.
JAV ambasada Budapešte patvirtino, kad ambasadorius Davidas Pressmanas antradienį buvo iškviestas į skubų susitikimą Užsienio reikalų ministerijoje.
„Ambasadorius Pressmanas visada džiaugiasi galimybe aptarti Vengrijos demokratijos būklę su mūsų sąjungininke“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu atsakė ambasada.
2014 metais pasakytoje kalboje V. Orbanas nurodė, kad kuria „neliberalią valstybę“, ir tvirtino, jog liberalios demokratijos „artimiausią dešimtmetį tikriausiai nesugebės išlaikyti pasaulinio konkurencingumo“.
Jis yra vienintelis Europos Sąjungos lyderis, vis dar palaikantis ryšius su Kremliumi, po to, kai 2022 metais Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Penktadienį vengrų premjeras nuvyko į Floridą susitikti su savo, kaip teigė, geru draugu D. Trumpu. V. Orbanas ne kartą išreiškė viltį, kad respublikonas grįš į valdžią Jungtinėse Valstijose.
