Joje pažymima, kad praėjusią savaitę, per vadinamąjį „superantradienį“, kai pirminiai rinkimai ir sueigos vyko daugiausiai JAV valstijų, dominavo demokratas J. Bidenas ir respublikonas D. Trumpas. Po kovo 5-osios jiems vis dar trūksta delegatų paramos, reikalingos nominacijai užsitikrinti, tačiau jie vis labiau artėja prie šio tikslo.
Po to vienintelė dar likusi D. Trumpo varžovė dėl respublikonų nominacijos Nikki Haley (Niki Heili) pasitraukė iš kovos. Nors „superantradienis“ neužbaigė pirminių rinkimų sezono, beveik neabejojama, kad lapkričio 5-ąją dėl JAV prezidento posto susigrums būtent J. Bidenas ir D. Trumpas.
Pasak apžvalgos rengėjų, prognozuojama, kad jųdviejų šansai bus apylygiai, o politinis neapibrėžtumas išliks itin didelis dėl labai skirtingų jųdviejų priemonių.
Teisinės bėdos ir amžiaus klausimas
Tikėtina, kad abu kandidatai užsitikrins savo nominacijas dar šį mėnesį, tačiau oficialūs pranešimai bus paskelbti tik per nacionalinius partijų suvažiavimus. Respublikonai liepos 15–18 dienomis rengia susitikimą Milvokyje, Viskonsino valstijoje, o demokratai susitiks rugpjūčio 19–22 dienomis Čikagoje, Ilinojuje.
Vieną iš galimų kliūčių D. Trumpui siekti vėl grįžti į Baltuosius rūmus, kuriuos jis paliko 2021 metų pradžioje, prieš pat „superantradienį“ pašalino JAV Aukščiausiasis Teismas, panaikinęs respublikonui nepalankų Kolorado teismo sprendimą.
Pastarasis, remdamasis Konstitucijos 14-osios pataisos 3-iuoju skirsniu, draudžiančiu „sukilimo dalyviams“ kandidatuoti į įvairias pareigas, buvo nusprendęs, kad respublikonas negali būti įtrauktas į balsalapį dėl savo vaidmens 2021 metų sausio 6 dienos išpuolyje prieš JAV Kapitolijų.
Vis dėlto federalinio teismo sprendimas neturi jokios įtakos 91 kaltinimui, pateiktam keturiose skirtingose baudžiamosiose bylose, įskaitant kaltinimus dėl D. Trumpo vaidmens Sausio 6-osios įvykiuose. Nors mažai tikėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis diskvalifikuos 77-erių D. Trumpą, tai vis dėlto gali turėti įtakos rinkimams.
Kalbant apie J. Bideną, išlieka abejonių dėl prezidento amžiaus ir tinkamumo eiti pareigas. Tačiau prezidento gydytojas praėjusią savaitę pareiškė, kad 81-erių metų dabartinis šalies vadovas – vyriausio amžiaus dirbantis prezidentas – yra „tinkamas eiti pareigas“. Todėl, jei neatsiras nenumatytų aplinkybių, demokratas turėtų galėti kandidatuoti.
„Coface“ apžvalgoje teigiama, kad kampanijoje tikriausiai dominuos vidaus politikos klausimai, susiję su ekonomika, reprodukcinėmis teisėmis, imigracija, smurtiniais nusikaltimais ir ginklų politika. Nors rinkėjai užsienio politikos paprastai nelaiko prioritetu, dėl neramios tarptautinės aplinkos šis klausimas atsidurs rinkimų stebėtojų dėmesio centre, ypač atsižvelgiant į galimą poveikį naftos produktų kainoms.
Politikos neapibrėžtumas
Tikėtina, kad 2024 metų rinkimai JAV bus itin įtempti ir padidins politikos neapibrėžtumą. Šią padėtį dar labiau komplikuoja Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų ypatumai ir Rinkikų kolegijos sistema, nes šešios „svyruojančios valstijos“ – Arizona, Džordžija, Mičiganas, Nevada, Pensilvanija ir Viskonsinas – gali nulemti rinkimų rezultatus.
Pastarosiomis savaitėmis viešosios nuomonės apklausos rodė nedidelę D. Trumpo persvarą, taip pat ir „svyruojančiose valstijose“. Tačiau viešosios nuomonės apklausų patikimumas rinkimuose, kurie vyks daugiau nei po septynių mėnesių, gali kelti abejonių.
Atsižvelgiant į santykinį D. Trumpo ir J. Bideno nepopuliarumą, nepriklausomi ir dar neapsisprendę rinkėjai turės lemiamą reikšmę rezultatams. Todėl, panašiai kaip ir 2022 metų kadencijos vidurio rinkimuose, rinkėjų aktyvumas, ypač „svyruojančiose valstijose“, gali būti lemiamas, pažymi „Coface“.
Prie neapibrėžtumo prisideda ir Kongreso kontrolės klausimas. Po 2022 metų rinkimų Kongresas pasidalijo: respublikonai perėmė Atstovų Rūmus, o demokratai išlaikė daugumą Senate. Abejuose rūmuose dauguma yra labai trapi, o neseniai vykę papildomi rinkimai ir viešosios nuomonės apklausos rodo, kad šiemetiniai Kongreso rinkimai gali atnešti panašius rezultatus.
Todėl susiskaldęs Kongresas, esant labai nežymiai kurios nors partijos daugumai, dabartinėje politinėje aplinkoje ribotų teisėkūros veiksmus. Tai gali turėti didelės įtakos tiek J. Bideno, tiek D. Trumpo gebėjimui prastumti teisės aktus, ypač susijusius su mokesčių reformomis ar valstybės išlaidų planais. Susiskaldžius Kongresui, tiek D. Trumpas, tiek J. Bidenas greičiausiai išleistų daugiau vykdomųjų įsakų, siekdami įgyvendinti savo darbotvarkes.
J. Bidenas iki šiol vykdė kampaniją remdamasis šūkiu „Užbaigti darbą“. Tai leidžia manyti, kad jo pirmosios kadencijos politika iš esmės tęstųsi. Tuo metu D. Trumpas kampanijos metu ne kartą žadėjo pasukti į priešingą pusę dauguma J. Bideno politikos klausimų. Todėl, net jei kai kurie tikslai gali sutapti, tikėtina, kad požiūris ir politikos rezultatai labai skirsis.
Pramonė ir prekyba
Viena iš šių sričių, „Coface“ vertinimu, yra pramonės ir klimato politika. J. Bidenas yra užsiminęs, kad ir toliau sieks įgyvendinti per pirmąją kadencijos pusę priimtus svarbius įstatymus, kuriais siekiama didinti JAV pramonės pajėgumus ir didinti tiekimo grandinės atsparumą.
Investicijos, skirtos perėjimui prie kitų energijos išteklių remti, taip pat išliktų svarbiu prioritetu. D. Trumpas, priešingai, nusitaikė į J. Bideno klimato politiką ir pažadėjo panaikinti švarios energijos mokesčių lengvatas. Tai gali kelti pavojų švarios energijos plėtrai.
Praėjusiais metais kilusi „skolos lubų“ krizė, pasikartojantys sunkumai priimant federalinės vyriausybės išlaidų įstatymus, taip pat didėjančios valstybės skolos palūkanų normos suintensyvino diskusijas dėl fiskalinės politikos.
Tikėtina, kad tiek D. Trumpas, tiek J. Bidenas siektų sumažinti fiskalinį deficitą, kuris pastaraisiais metais labai išaugo, tačiau jų požiūriai labai skirtingi. J. Bidenas sieks didinti mokesčius korporacijoms ir dideles pajamas gaunantiems namų ūkiams, visų pirma leisdamas nustoti galioti savo pirmtako sprendimams dėl mokesčių mažinimo.
Jo varžovas respublikonas, priešingai, greičiausiai siektų išplėsti mokesčių mažinimą. Todėl jis greičiausiai bandytų tai kompensuoti didesnėmis įplaukomis iš importo muitų bei kukliu išlaidų mažinimu. Tikėtina, kad Kongreso spaudimas turėtų įtakos galutiniams politikos rezultatams.
Abiejų administracijų laikais laisvosios prekybos susitarimams nesuteikta didesnio postūmio. J. Bideno dėmesys šiuo klausimu greičiausiai ir toliau kryptų į kaimynus ir, mažesniu mastu, į Vašingtono sąjungininkus. Didžiausią naudą iš to gautų Meksika, kuri 2023 metais tapo didžiausia eksportuotoja į JAV, ir Kanada.
D. Trumpas iškėlė idėją įvesti 10 proc. bendrą tarifą visam importui į Jungtines Valstijas, o tai būtų didelis JAV protekcionizmo eskalavimas. Kaip buvo matyti per pirmąją jo kadenciją, tarifų grėsmė gali sutrikdyti prekybą, padidinti politinį netikrumą ir pakurstyti įtampą su pagrindiniais prekybos partneriais.
Kinija ir užsienio politika
„Coface“ vertinimu, konkurencija su Kinija greičiausiai ir toliau bus vienas iš svarbiausių JAV užsienio politikos akcentų, nepriklausomai nuo to, kas laimės rinkimus.
Tikėtina, kad J. Bideno administracija ir toliau taikys netarifines kliūtis, tokias kaip sankcijos ar eksporto kontrolė, ir daugiausia dėmesio skirs strateginėms pramonės šakoms: technologijoms, atsinaujinantiems energijos šaltiniams, elektra varomoms transporto priemonėms.
Vasario pradžioje D. Trumpas iškėlė idėją nustatyti daugiau kaip 60 proc. tarifus Kinijai. Nors tai atrodo mažai tikėtina, atsižvelgiant į tai, kokius sutrikimus tai sukeltų JAV prekyboje, tai rodo aiškų norą tikslingiau taikyti muitus, kaip jis tai darė ankstesnės kadencijos metu.
Tikėtina, kad užsienio politika būtų vienas iš pagrindinių potencialių J. Bideno ir D. Trumpo administracijų skirtumų.
Į valdžią atėjusi J. Bideno administracija siekė atkurti daugiašalį požiūrį ir atkurti tradicinius aljansus. Tai buvo ypač akivaizdu Vašingtonui reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Nors kai kurie dirgikliai tarptautiniuose santykiuose išliktų saugumo, prekybos ir klimato politikos srityse, tikėtina, kad J. Bideno administracija būtų labiau nuspėjama nei D. Trumpo.
Kongrese kilę nesutarimai dėl pagalbos Ukrainai ir Izraeliui paketo galėtų reikšti, kad D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus Ukrainai būtų teikiama mažesnė karinė parama. Jo neseniai išsakyta kritika dėl NATO šalių, nesilaikančių 2 proc. karinių išlaidų taisyklės, signalizuoja apie mažesnį bendradarbiavimą su tradiciniais sąjungininkais, nurodoma „Coface“ apžvalgoje.
