Chalmers technologijos universiteto mokslininkas Davidas Bryngelssonas, nagrinėjantis, kiek žmonių mitybos pokyčiai susiję su klimato kaitos svyravimais, teigia, kad perėjimas prie baltyminio maisto, gaunamo iš naminių paukščių, yra protingas ir nebrangus būdas mažinti mūsų poveikį globaliniam atšilimui.
Vištiena ir kiaušiniai – pagrindiniai maisto racione
Klimato kaita yra daugybės faktorių rezultatas. Pradedant nuo atmosferoje vykstančių procesų iki žmogaus veiklos padarinių – į aplinką išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), kurios susidaro dėl pramonės vystymo, intensyvaus transporto naudojimo, žemdirbystės plėtros, miškų kirtimo, o taip pat ir galvijų auginimo.
Per pastaruosius porą dešimtmečių, europiečių suvartojamas jautienos kiekis vienam gyventojui padidėjo daugiau kaip 50 proc. Nors JAV pralenkti dar nepavyko, žmonės valgo mėsos vis daugiau ir ši tendencija būdinga visame pasaulyje.
„Galvijų veisimas yra atsakingas už 15 proc. dėl žmonių veiklos išskiriamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Mityba, prie kurios esame pratę turtingose šalyse, yra nesuderinama su mūsų klimato tikslais“, – teigia Davidas Bryngelssonas. Tiesa, kalbant apie galvijų veisimą, ne tik mėsos valgymas, bet ir šiam tikslui miško iškirtimas bei galvijų išskiriamo metano kiekis skatina klimato kaitą.
Nors mokslininkai ne kartą ragino pereiti prie žaliavalgystės, siekiant sumažinti išmetamų ŠESD kiekį, naujasis tyrimas parodė, kad tai nėra nebūtina. Mes toliau galime valgyti gyvulinius baltymus ir tuo pačiu prisidėti prie pasaulinio atšilimo stabdymo. Tereikia jautieną pakeisti vištiena ir kiaušiniais bei sumažinti pieno produktų suvartojimą.
Pigesnė priemonė klimato kaitai stabdyti
Tyrimą atlikusio mokslininko teigimu, pakeisti mitybos įpročius yra pats efektyviausias būdas, mažinant maisto poveikį klimato kaitai. Be to, tyrimo rezultatai rodo, kad ši priemonė, padėsianti įgyvendinti klimato kaitos tikslus pasauliniu mastu, yra žymiai pigesnė, lyginant su tuo kiek kainuotų vien tik pokyčiai energetikos ir transporto sektoriuose.
„Mūsų tyrimas paremtas mitybos įpročiais, labai panašiais į tuos, ką dauguma iš mūsų valgo šiandien ir kurie skatina klimato kaitą. Galima sakyti, kad vištiena yra kaip elektra varomas automobilis – geresnė alternatyva ir vis dar labai panaši į tai, prie ko esame taip įpratę. Jau dabar paukštienos pagrindu gaminami kukuliai yra tradiciniu būdu paruoštų jautienos kukulių skonio“, – pasakoja Davidas Bryngelssonas. Lyginant vištų ir galvijų išmetamų ŠESD kiekį, net nelieka abejonių, kurie daro didesnę žalą. Tai lemia keletas priežasčių. Višta per metus gali turėti apie 150 viščiukų, kai tuo tarpu karvė geriausiu atveju gali pagimdyti vieną veršiuką, o viščiukams greitai augant, jie greitai pasisavina ir reikalingą pašarą, todėl jo suvartojama gerokai mažiau. Be to, karvėms raugėjant išskiriami dideli kiekiai metano, ko nedaro vištos.
Nors sunku įsivaizduoti maisto racioną, kurio pagrindas būtų patiekalai iš vištienos ir kiaušinių, galbūt verta bent šiek tiek daugiau valgyti šių produktų dėl visiems svarbaus tikslo – klimato kaitos ir jos iššaukiamų neigiamų pokyčių švelninimo. Ilgai nedelsdami jau šiandien galime pradėti kovą su globaliniu atšilimu ir pradžiai pergalvoti Velykų stalo vaišes.