Ne taip kaip JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), kuris atsisakė dalyvauti Sočio olimpiadoje, Kinijos ir Japonijos — antros ir trečios ekonomikų pasaulyje — lyderiai dalyvauja. Abu jie išreiškė viltį, kad jų apsilankymas suteiks postūmį santykiams su Maskva.
Kinijoje ir Japonijoje gėjų teisės nėra toks politinis klausimas, kuris keltų dideles emocijas, ir pareigūnai sako, kad žmogaus teisių su olimpiada nesieja.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) – svarbiausias iš dalyvaujančių valstybių vadovų – pasveikino V.Putiną su olimpiada ir gyrė besiplečiančius ryšius tarp abiejų valstybių, kurie dažnai tampa iššūkiu Vakarų dominavimui pasaulinėje scenoje.
Kinijos valstybės kontroliuojama žiniasklaida beveik nekalbėjo apie Rusijos įstatymą, kuriuo draudžiama gėjų „propaganda“ nepilnamečiams ir kurį V.Putinas pasirašė liepą.
Taip iš dalies yra dėl griežtos Pekino pozicijos nesikišti į kitų šalių vidaus reikalus, bet tai taip pat atspindi palyginti mažą viešą diskursą gėjų teisių klausimu.
Japonijos lyderis Shinzo Abe (Šindzas Abė) taip pat dalyvauja olimpiados atidarymo ceremonijoje ir šeštadienį turi susitikti su V.Putinu.
„Japonija atidžiai stebi žmogaus teisių padėtį Rusijoje, bet mes nesiejame jos su premjero Abe dalyvavimu Sočio olimpiadoje“, - sakoma penktadienį paskelbtame Japonijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Japonijoje supratimas apie mažumų teises – ne tik gėjų, bet ir darbuotojų migrantų bei etninių korėjiečių — atsilieka nuo Vakarų, sakė „ Amnesty International Japan“ kampanijos vadybininkė Sonoko Kawakami (Sonoko Kavakami).
„Premjero veiksmai tai atspindi“, - sakė ji.
Tačiau kai kurie svarbūs veikėjai į žaidynes neatvyks, - be B.Obamos, nebus ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando), Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono), Vokietijos prezidento Joachimo Gaucko (Joachimo Gauko) ir Brazilijos prezidentės Dilmos Russeff (Dilmos Rusef).
Sočio olimpiados organizatoriai atsisakė įvardyti į atidarymo ceremoniją atvyksiančių lyderių vardus ir jų atstovaujamas šalis. Tačiau jie nurodė, kad pirmosiose Rusijos rengiamose žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaus 66 valstybių, vyriausybių ir tarptautinių organizacijų vadovai.
Tarp dalyvaujančiųjų minimi šie asmenys: Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, lyderiai iš Graikijos, Bulgarijos, Libano, Maroko, Armėnijos, Afganistano, Suomijos, Islandijos, Mongolijos, Juodkalnijos, Serbijos, Tadžikistano, taip pat - Monako ir Liuksemburgo monarchai.
Xi Jinpingas yra pirmasis Kinijos valstybės vadovas, dalyvaujantis tarptautinio sporto renginio už Kinijos ribų atidarymo ceremonijoje. Valstybiniai laikraščiai penktadienį savo pirmuosius puslapius skyrė jo ir V.Putino susitikimui, kuris taip pat buvo pagrindinė naujiena valstybinio transliuotojo CCTV nacionalinių žinių laidoje.
Rusija ir Kinija dažnai suvienydavo jėgas Jungtinėse Tautose ir kitur, kad mestų iššūkį Vakarų lyderystei pasauliniais klausimais. Ir viena, ir kita taip pat sulaukdavo Vakarų vyriausybių, žiniasklaidos ir žmogaus teisių gynimo organizacijų kritikos. Per Pekino vasaros olimpiadą 2008 metais Kinija sulaukė daug skundų dėl kitokios nuomonės slopinimo.
„Vakarai nuolat kabinėjosi prie to, kad Rusija rengia šias žaidynes“, - penktadienį redaktoriaus skiltyje rašė Kinijos valstybinis laikraštis „Global Times“. Skiltyje priduriama, kad ši kritika akcentuoja ryšį tarp abiejų valstybių.
Sh.Abe susitikimas su V.Putinu bus jų penktasis nuo to laiko, kai S.Abe prieš 13 mėnesių tapo Japonijos premjeru. Tai akcentuoja jo pastangas plėsti Japonijos diplomatinius ryšius.
Japonija viliasi, kad glaudesni ryšiai padės puoselėti santykius ekonomikos ir saugumo srityse, taip pat – išspręsti seną teritorinį ginčą, neleidusį abiem šalims pasirašyti taikos sutarties, kuria oficialiai baigtųsi Antrojo pasaulinio karo priešiškumas.
