Kyjivo partneriai renkasi praėjus kelioms dienoms po vieno iš daugiausiai aukų pareikalavusių rusų smūgių per visą pustrečių metų trunkantį plataus masto karą, kuriame Rusijos pajėgos stumiasi į priekį mūšio lauke.
V. Zelenskis ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) Frankfurte surengs individualias derybas, pranešė vokiečių vyriausybės atstovas.
Tačiau Vokietijos naujienų leidinys „Der Spiegel“ pranešė, kad V. Zelenskis taip pat dalyvaus Kyjivo rėmėjų, įskaitant Jungtines Valstijas, susitikime Ramšteino oro pajėgų bazėje.
Į pietvakarius nuo Frankfurto esančioje bazėje vykstantį susitikimą rengia JAV gynybos vadovas Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).
Pasak „Der Spiegel“, V. Zelenskio atvykimu siekiama pabrėžti padėties Ukrainoje rimtumą, praėjus kelioms dienoms po to, kai per Rusijos raketų smūgį centriniam Poltavos miestui žuvo 55 žmonės ir 300 buvo sužeisti.
Apie 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku L. Austinas turėtų pasakyti kalbą susitikimo pradžioje, o apie 16 val. 15 min. vietos (17 val. 15 min. Lietuvos) laiku surengs spaudos konferenciją.
Pasak Pentagono atstovo generolo majoro Pato Ryderio (Pato Raiderio), derybose, kuriose dalyvaus maždaug 50 šalių atstovai, daugiausia dėmesio bus skiriama tokioms sritims kaip Ukrainos oro gynybos stiprinimas ir sąjungininkų skatinimas stiprinti savo gynybos pramonę.
„Ukraina svarbi JAV ir tarptautiniam saugumui, o (Ramšteine susirinkusių Kyjivo sąjungininkų) pastangos ir toliau atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį Ukrainos kovoje už laisvę ir suverenitetą“, – sakė jis.
Susitikimas vyksta Maskvos pajėgoms žengiant į priekį Donbase. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad rytinės teritorijos užėmimas yra jo pagrindinis tikslas šiame kare.
Nuo puolimo pradžios 2022-ųjų vasarį, kai nepavyko užimti Kyjivo, Rusija pakoregavo savo tikslus ir sutelkė dėmesį į bandymus užkariauti Rytų Ukrainą.
Nors praėjusį mėnesį netikėtas Ukrainos karių įsiveržimas į Rusijos Kursko regioną pribloškė rusų pajėgas, V. Putinas pabrėžė, kad šis žingsnis nesugebėjo sulėtinti Maskvos puolimo.
„Priešas susilpnėjo pagrindinėse teritorijose, mūsų kariuomenė paspartino puolamąsias operacijas“, – teigė V. Putinas.
Nežinomybė dėl paramos Ukrainai
Remiantis Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, Jungtinės Valstijos, suteikusios karinės pagalbos už 51,6 mlrd. eurų, yra didžiausia Ukrainos rėmėja karo metu.
Tačiau dėl šio finansavimo ateities tvyro nežinomybė, nes lapkritį vyksiančiuose JAV prezidento rinkimuose į Baltuosius rūmus gali grįžti skeptiškai paramą Ukrainai vertinantis respublikonas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).
Vokietija, antra pagal dydį Ukrainos rėmėja, taip pat patiria spaudimą šalies viduje dėl pagalbos Kyjivui – šis klausimas atsidūrė užsitęsusio ginčo dėl 2025 metų biudžeto centre.
Sekmadienį vykusiuose regioniniuose rinkimuose rytinėse Saksonijos ir Tiuringijos žemėse išaugo parama kraštutinių dešiniųjų ir kraštutinių kairiųjų partijoms, nepritariančioms vyriausybės paramai Ukrainai.
Prancūzija, dar viena iš didžiausių Kyjivo rėmėjų, taip pat jau kelias savaites išgyvena politinę krizę.
V. Zelenskis ne kartą ragino sąjungininkus suteikti ukrainiečiams daugiau ilgojo nuotolio raketų, tačiau Jungtinės Valstijos ir Vokietija iki šiol nenori to daryti.
Ukrainos lyderis taip pat nori, kad sąjungininkai panaikintų apribojimus naudoti jų tiekiamus ginklus prieš Rusijos teritorijos gilumoje esančius objektus.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pastarosiomis dienomis surengė derybas JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.
V. Zelenskis taip pat sieks pademonstruoti vienybę po to, kai atsistatydino vyriausiasis Ukrainos diplomatas Dmytro Kuleba, vykdant plataus masto pertvarkymus vyriausybėje.
Prieš susitikimą JK pareiškė, kad iki metų pabaigos nusiųs Kyjivui 650 lengvųjų raketų, kad padidintų Ukrainos oro gynybos pajėgumus.
Savo ruožtu Ukrainos sąjungininkės Europoje, reaguodamos į padidėjusią Rusijos keliamą grėsmę, ėmėsi stiprinti savo gynybą.
Trečiadienį Vokietijos kariuomenė savo teritorijoje pradėjo naudoti pirmąją oro erdvės gynybos sistemą „Iris-T“. Kelias tokias sistemas šalis yra nusiuntusi Ukrainai – Rusijos dronams ir raketoms perimti.
