V. Putino vaidmuo ruošiantis žiemos Olimpinėms žaidynėms yra daug didesnis, negu buvo galima tikėtis: netgi dėl pačios žaidynių vietos parinkimo mes turėtume būti „dėkingi“ Rusijos prezidento „nuojautai“.
Petro I didybė ir manija
Viename iš neseniai pasirodžiusių intervių V. Putinas pareiškė, kad „asmeniškai išrinko“ vietą žiemos žaidynėms, todėl jam „ypač smagu žiūrėti, kaip viskas vyksta“.
Pasak paties V. Putino, jo olimpinė istorija prasidėjo Sočio kalnuose netrukus po to, kai jis tapo prezidentu: „2001-ais ar 2002-ais metais aš čia atvažiavau „VAZ“ automobiliu, mes pavažinėjome šiomis vietovėmis, pasivaikščiojome šalia to upelio ir aš pasakiau: pradėkime nuo čia“.
Niekas dabar nepasakys, ar tai įėjo į prezidento planus, tačiau šis pasakojimas labai primena istoriją apie Petrą I Didįjį, kuris 1703-iais metais asmeniškai parinko vietą naujos sostinės statyboms ant Nevos upės krantų. Pagal caro pageidavimus ant pelkių iškilęs Sant Peterburgas kerėjo europiečius savo didingumu ir milžiniškomis žmonių bei išteklių aukomis, kurių pareikalavo miesto statybos. Sočio ir aplinkinių teritorijų reformavimas per septynerius metus, nuo to momento, kai V. Putinas pateikė rusų prašymą dalyvauti, iki pergalės, mažai kuo nusileidžia caro projektui pagal ambicijas ir egoizmą.
V. Putino dalyvavimas visuose Olimpiados pasiruošimo etapuose – nuo prašymo anglų kalba asmeninio pristatymo Tarptautiniam olimpiniam komitetui iki valdininko, atsakingo už tramplynų komplekso statybą, atleidimo, - visiems jau puikiai žinomas. Tačiau kritikai tikina, kad tai dar ne viskas: anot agentūros „Bloomberg“, iki 10 proc. Olimpiados biudžeto „nusėdo“ prezidento vaikystės draugo Arkadijaus Rotenbergo ir jo brolio Boriso valdomose įmonėse.
„Biologinių šiukšlių“ utilizavimas
„The Independent“ skelbia, kad Sočio vadovybė be triukšmo spaudoje pasamdė įmonę, kuri turės pasirūpinti miesto „valymu“ nuo valkataujančių šunų.
Įmonės „Služba Basia“ direktorius Aleksejus Sorokinas pareiškė, kad jo darbuotojų užduotis - „gaudyti ir utilizuoti“ šunis. Verslininko manymu, tai būtina rūpinantis Olimpiados dalyvių ir svečių saugumu. Neseniai apsilankęs Sočyje A. Sorokinas įsitikino savo teisumu: „Šuo pateiko į olimpinį stadioną „Fišt“, tačiau mes jį išvarėme. Neduok Dieve, jeigu kažkas panašaus įvyks tikrosios atidarymo ceremonijos metu (interviu vyko dar prieš prasidedant Olimpinėms žaidynėms, - red. past.). Tai bus gėda visai šaliai“.
Verslininkas gyvūnus laiko biologinėmis šiukšlėmis: „Aš už žmonių teisę gatvėmis vaikščioti be baimės būti užpultam šunų gaujos“, - cituojamas vyras leidinyje.
Sniego bus, net jeigu lis
Už sniegą atsakingi Olimpinių žaidynių asmenys gali ramiau įkvėpti: per paskutinius kelis mėnesius oro temperatūra dukart nusileido pakankamai žemai ir organizatoriai galėjo pasigaminti kokybiško sniego, kurio turėtų užtekti pravesti slidinėjimo varžybas, net jeigu oras atšiltų ir pradėtų lyti.
Specialaus įrenginio pagalba sniegą gamina taip pat kaip ir gamtoje: užšaldomi vandens lašeliai, tačiau visa tai daroma pora metrų virš žemės, o ne viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Siekdami palengvinti užduotį naudojami keli termodinaminiai „fokusai“, tačiau būna momentų, kada net fizika bejėgė.
Dirbtinio sniego gamintojai atkreipia dėmesį į taip vadinamo „drėgmės matuoklio“ rodmenis. Roza Chutor kaimelyje, kuris yra apie 40 km nuo Sočio, „drėgmės matuoklio“ rodikliai pernelyg aukšti dirbtinio sniego gamybai. Aukštos drėgmės sąlygomis netgi ypač šaltą dieną „iššaunamos“ iš sniego patrankos vandens dalelės kartais nespėjusios pakankamai atšalti nukrenta ant žemės.
„Iš esmės mes gaminame kiaušinius – ledinis apvalkalas aplink skystą branduolį“, - pasakojo vienas iš Sočyje dirbančių specialistų.
Dirbtinio sniego išgavimo technologijos tobulėja kiekvienais metais (vos drėgnesnis sniegas ruošiamas apatiniam sluoksniui, labiau sausas – geriau slystančiam paviršiui). Tačiau tie, kurie dirbo „Roza Chutor“, tokios galimybės neturėjo: jie buvo laimingi galimybe išgauti bent kokį sniegą. „Beviltiška situacija reikalauja beviltiškų veiksmų“, - prisipažino vienas iš specialistų. - „Turime tai, ką turime.“
Vykdydami planą „Sniegas Sočiui-2014“ Olimpiados organizatoriai pasamdė suomių „sniego specialistą“ Mikko Martikaineną, kuris be viso kito, patarė dar nuo praeito sezono išsaugoti daugiau nei 500 tūkst. kubinių metrų sniego ir saugoti jį po specialia danga šiauriniuose kalnų masyvuose. Tačiau, pasak paties eksperto, šių atsargų tikriausiai neprireiks.
Sočyje – antiglobalistai didesnė grėsmė nei D. Umarovas
Vokiečių leidinys „Tagesspiegel“ skelbia, kad Sočis teisę į XXII žiemos Olimpines žaidynes įgijo „pažadėjau – neįvykdžiau“ aplinkybėmis. 473-ų puslapių prašyme, kurį į žaidynių organizatoriaus vietą pretenduojanti Rusija 2006-aisiais pateikė Tarptautiniam olimpiniam komitetui, buvo prirašyta begalė gražių pažadų, kad pavyzdinis V. Putino projektas vyks pagal normatyvus, „kurie gerbs skirtumus, bus laisvi nuo bet kokių ginčų, konfliktų ir nelygybės dvasios“ ir „saugos aplinką“.
Tačiau dabar, jau prasidėjus olimpinėms, daugelis iš to, kas buvo surašyta ir suplanuota net trijuose tomuose, pasirodė ne kas kita, o neįvykdytais pažadais. Ir būtent TOK, leidinio manymu, turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad jis „parsidavė gražiam apvalkalui“.
Netgi prieš aštuonerius metus buvo aišku, kad ypatingą grėsmę kels Šiaurės Kaukazo teroristai. Tačiau nepaisant to, Sočis paraiškoje save vadino „vienu iš paačių saugiausių miestų Rusijoje“. 2005-ais ir 2006-ais metais mieste vyko 27 demonstracijos, „taikios ir be sulaikytųjų“. Pirmosios iš grėsmių miesto saugumui sąrašo buvo įvardintos „antiglobalistų akcijos“ ir tik trečioje vietoje įrašyta „galima grupuočių iš gretimų respublikų grėsmė“. TOK paprasčiausiai subanalino galimą teroristinę grėsmę, pavadinęs tai „globalia problema“ ir netgi pagyrė „Rusijos vadovybės, kuri turi reikiamų priemonių ir patirties, kad užtikrintų saugumą žaidynių metu, poziciją“.
Taip pat TOK neparodė jokio skepticizmo Sočio pažadams ne tik saugoti, tačiau ir tausoti aplinką, o taip pat griežtai laikytis finansinių įsipareigojimų. Vietoje to TOK tik pažymėjo aukštą kokybės garantiją, kurią suteikė Rusijos pusė. Tačiau jau dabar aišku, kad ruošiantis Olimpiadai buvo išleisti ne planuoti 10,7 mlrd. dolerių, o 51 mlrd., iš kurių 30-40 proc., ekspertų manymu, pasiglemžė korupcija.
