A. Merkel bijo šunų. Nuo pat vaikystės. V. Putino administracija paprasčiausiai negalėjo nežinoti apie garbaus svečio Sočyje asmeninius įpročius. Vėliau V. Putinas, aišku, teisinosi būtent tuo – „mes nežinojome“.
Įtempti politiniai santykiai bus išbandomi iš naujo, kuomet lyderiai susidurs „dvidešimtuko“ susitikime Hamburge birželio 7-8 dienomis.
A. Merkel pasisako prieš V. Putino vystomą politiką Basharo Assado atžvilgiu Sirijoje ir prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jai taip pat nerimą kelia galimi rusų programišių išpuoliai rugsėjį vykstančių rinkimų į Vokietijos parlamentą metu.
„Vokietijoje visuomet buvo sakoma, kad Rusija yra draugas. Šiandien mes sakome, kad ji jau ne tik nebe draugas, tačiau ir nustojo būti partnerė. Tačiau Rusija vis dar kaimynė, tokiame pasaulyje mes gyvename“, – pasakojo leidiniui Michealas Breningas, „Friedrich-Ebert-Stiftung“ politikos analitikas.
„Kuomet jūs peržiūrėsite problemų, kurios skiria Vokietijos ir Rusijos bendradarbiavimą mūsų laikais, sąrašą, jūs pamatysite, kad jis yra ilgas ilgutėlis“, – pridūrė jis.
A. Merkel biografas ir žurnalistas Stefanas Kornelius vadina ją ir V. Putiną „tikriausiai, pačia keisčiausia šių laikų politine pora“.
„Jie panašaus amžiaus (A. Merkel 62 metų, V. Putinas – 64-ių). Abu gimė buvusiame Rytų bloke. Abu politinį pagrindą gavo Berlyno sienos griūties Vokietijoje metu, – pažymi S. Kornelius. – Tačiau ji pasuko į Vakarus, o jis – į Rytus. Putinas – senosios sistemos auklėtinis, jis idealizuoja sovietų valstybės jėgą. Jis lieja ašaras dėl Sovietų Sąjungos griūties, tuo metu Merkel atvirai palaiko Vakarus ir JAV, ir viską, ką mums suteikė liberalioji demokratija“.
„Per pastaruosius kelerius metus ši priešprieša pasiekė tokį suvokimą, kad Putinu daugiau nebegalima pasitikėti“, – pridūrė ekspertas.
Šis jausmas gali būti abipusis: Merkel palaiko ES sankcijas Rusijai, Vokietija yra ištikima NATO narė. V. Putinui gi A. Merkel įkūnija „viską kas yra neteisinga liberaliojoje pasaulėtvarkoje“.
