Nustatė prioritetus
Negalėjo būti ir kalbų apie tai, kad V. Putinas, visos savo rinkimų kampanijos metu naudojęs antiamerikietišką retoriką, surengtų savo pirmąjį oficialų vizitą į JAV. Vietoje to jis jau pasirinko gegužės 31 dieną vykti į Baltarusiją, o iš karto po to – į Kiniją. Tai puikiai atspindi jo pasirinktą išorinės politikos kursą, kuris nuskambėjo jo inauguracijos dieną. Nuo šiol jo prioritetais – Eurazijos Sąjungos kūrimas kartu su Kazachstanu ir Baltarusija bei santykių su Kinija ir Iranu stiprinimas.
Perkrovimo krachas
Atsisakymas dalyvauti G8 viršūnių susitikime nustebino amerikiečių administraciją, kurį susitikimą matė kaip potencialų šansą atkurti dvišalius kontaktus ir aptarti tokius „slidžius“ klausimus kaip priešraketinės gynybos skydas, tarptautinių santykių klausimai (Sirija, Iranas, Afganistanas) ir ekonominis bendradarbiavimas. Dabar jau galima teigti, kad „perkrovimo“ politika, inicijuota prie Dmitrijaus Medvedevo, patyrė visišką krachą: nesutarimai dėl Sirijos, konfliktas dėl priešraketinės gynybos, V. Putino pastabos dėl JAV dalyvavimo organizuojant mitingus Rusijoje ir kita.
Pozityvo nebus
Maskva siekia palaužti Vašingtoną ir jos partnerius NATO priešraketinės gynybos klausimu, reikalaudama raštinių garantijų, kad skydas nebus nukreiptas į Rusijos branduolinio arsenalo atgrasymą. Rusija reikalauja bendros skydo kontrolės, kuri JAV neturėtų būti priimtina. Net ir Rusijas stojimas į Pasaulio prekybos organizaciją nežada nieko gero. JAV ruošiasi priimti įstatymą, kuriuo į šalies teritoriją bus draudžiama įvažiuoti 60 aukšto rango Rusijos pareigūnams iš „Magnickio sąrašo“. Pasak Rusijos atstovų, jei toks įstatymas bus priimtas, tai bus vertinama kaip įsikišimas į vidinius Rusijos reikalus, ir toks veiksmas jokio pozityvo į Rusijos ir JAV santykius neįneš.
