(Papildyta kovo 5, 07.05 val.) Suskaičiavus 98,09 proc. balsų paaiškėjo, kad už premjerą V. Putiną balsavo 63,97 proc. rinkimuose dalyvavusių Rusijos piliečių.
Antroje vietoje pagal rezultatus yra Genadijus Ziuganovas. Jis surinko 17,08 proc. Trečiasis buvo Michailas Prochorovas su 6,91 nuošimčiais balsų.
Rusijos prezidento rinkimų rezultatai sensacijų neatnešė: „valdžios partijos„ kandidatas V. Putinas, vadovavęs šaliai pastaruosius 12 metų ir kaip prezidentas, ir kaip premjeras, surinko beveik 60 procentų balsų, o jo pagrindinis varžovas, komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas gavo mažiau kaip 20 procentų balsų, praneša “RIA Novosti“.
Tai rodo balsavusių rinkėjų apklausos rezultatai.
Šiais duomenimis, politikos debiutantas milijardierius Michailas Prochorovas netikėtai surinko beveik 10 procentų balsų ir pralenkė prezidento rinkimų kampanijų veteraną Vladimirą Žirinovskį, gavusį 8,5 procento balsų. „Teisingosios Rusijos“ kandidatą Sergejų Mironovą parėmė tik apie 5 procentus rinkėjų.
Ankstesnių rinkimų patirtis rodo, kad esminio skirtumo tarp balsavusių rinkėjų apklausos duomenų ir galutinių rezultatų nebūna, praneša ELTA.
Kaip praneša portalas Newsru.com, į V. Putino šalininkų mitingą atvažiavęs pats V. Putinas teigė: „Mes laimėjome šiandien, ir dėl didelio palaikymo didelės mūsų rinkėjų dalies - gavome „skaidrią“ pergalę. Mes dirbsime sąžiningai ir sunkiai. Mes pasieksime pergalių ir mes kviečiame visus vienytis mūsų tautos ir Tėvynės interesams. Aš jums žadėjau, kad mes laimėsime. Mes laimėjome! Tegyvuoja Rusija!“, - sakė V. Putinas, kuriam per skruostą riedėjo ašara.
Rusijoje vykstant prezidento rinkimams pasirodė pranešimų apie sukčiavimo atvejus. Iki vidudienio nepriklausomi rinkimų stebėtojai įregistravo daugiau kaip tūkstantį skundų, informuoja agentūra AFP.
Buvo pranešta apie abejonių keliančius rinkėjų sąrašus, neveikiančias interneto kameras bei autobusus, vežiojančius rinkėjus iš vieno rinkimų punkto į kitą.
Opozicinė „Jabloko“ partija savo svetainėje skelbia, kad yra rinkėjų, kurie Maskvoje savo balsą atidavė dviejuose rinkimų punktuose. Vladivostoke, šalies rytuose balsuoti atėję piliečiai sužinojo, kad jų biuleteniai jau užpildyti ir sumesti į balsadėžes.
Dėl sukčiavimo skundėsi ir Komunistų partija. Jos stebėtojai, be kita ko, teigia matę, kaip viename balsavimo punkte Kirovo regione į balsadėžę buvo įmestas pluoštas biuletenių.
Nepriklausoma rinkimų stebėtojų organizacija „Golos“ kartu su rusų kalba leidžiamu JAV žurnalu „Forbes“ internete paskelbė interaktyvų įtartinų atvejų žemėlapį (www.kartanarusheniy.ru).
Nuogalės Ukrainos aktyvistės protestavo Maskvoje
Nuogakrūtės „Femen“ aktyvistės Rusijos prezidento rinkimų metu, Maskvos Lenino prospekte esančioje balsavimo apylinkėje sekmadienį sukėlė šiai ukrainiečių organizacijai būdingą skandalą.
Netrukus po to, kai čia apsilankė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas su žmona Liudmila, į apylinkę įsiveržė trys „Femen“ aktyvistės.
Merginos čia pat apsinuogino iki pusės ir, šaukdamos „Putinas vagis!“, bandė pavogti balsadėžę su V. Putino įmestu biuleteniu. Ant jų krūtinių buvo tokie užrašai: „Kremliaus žiurkės“, „Vagis 3“ ir „Vagiu už Putiną“.
Protestuotojas iš patalpos ištempė policijos pareigūnai.
Rusijos piliečiai Lietuvoje balsuoja aktyviai
Nuo aštuonių ryto iki 13 h penkiose rinkiminėse apylinkėse balsavo daugiau nei trys tūkstančiai balso teisę turinčių nuolat Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių.
Rusijos ambasados atstovai portalui Balsas.lt sakė, kad balsuotojų aktyvumas yra didelis. Autobusai nemokamai veža balsuotojus į penkias rinkimines apylinkes.
Pirminiais duomenimis, dauguma Rusijos piliečių balsuoja už Vladimirą Putiną.
Į vieną rinkiminę apylinkę žada atvykti stebėtojas nuo partijos „Spravedlivaja Rosija“ (Teisingoji Rusija) , kurios lyderis yra Sergejus Mironovas.
Pastebėta, jog prezidentas renkamas daug aktyviau nei Rusijos dūmos deputatai.
Rusijoje sekmadienį vyksta prezidento rinkimai
Balsavimo teisę visoje šalyje turi apie 110 mln. rinkėjų.
Vykstantys rinkimai vargu ar pateiks staigmeną. Rinkimų favoritu laikomas ministras pirmininkas Vladimiras Putinas. Jis jau vadovavo Kremliui nuo 2000 iki 2008 metų. Paskutinės apklausos prieš rinkimus rodė, kad V. Putinas gali surinkti nuo 50 iki 66 proc. balsų.
Prezidento posto taip pat siekia Komunistų partijos kandidatas Genadijus Ziuganovas, liberaldemokratas Vladimiras Žirinovskis, milijardierius Michailas Prochorovas ir Sergejus Mironovas iš „Teisingosios Rusijos“ partijos. Jei nei vienas kandidatas nesurinks absoliučios balsų daugumos, bus rengiamas antrasis rinkimų ratas.
Prieš rinkimus Rusijos žinybos ėmėsi saugumo priemonių. Balsavimo dieną saugumu rūpinasi iš viso 450 tūkst. karių ir policininkų. Kad būtų išvengta galimų teroro aktų, rinkėjai pirmiausiai didmiesčių rinkimų apylinkėse bus tikrinami metalo detektoriumi.
Rinkimų eigą rinkėjai gali stebėti monitoriuose (nuotr. SCANPIX)
Rinkimus stebi 200 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų.
Opozicija baiminasi balsų klastojimo ir „purviniausių rinkimų“ Rusijoje apskritai, nes juose spręsis V. Putino politinė ateitis.
Pirmasis iš kandidatų savo balsą rinkimuose atidavė milijardierius Michailas Prochorovas. Jis yra vienintelis naujas veidas tarp pretendentų į aukščiausią šalies vadovo postą.
M. Prochorovui gana geri šansai prognozuojami tokiuose didmiesčiuose, kaip Maskva ir Sankt Peterburgas.
Prezidento rinkimai Rusijoje vyksta ne taip, kokiu juos norėtų matyti Vladimiras Putinas, rašoma La Tribune. Pagal pirminį projektą, jis turėjo tapti „savaime suprantamu“ kandidatu po „Vieningos Rusijos“ pergalės Dūmos rinkimuose. Tačiau per pastaruosius mėnesius scenarijus apvirto aukštyn kojomis: pirmą kartą po daugiau nei dešimties metų šalyje susikūrė tikras opozicinis judėjimas. Ir tebūnie jis nėra struktūruotas, neturi ideologinės bazės ir vieningo lyderio, tačiau jis atkreipė V. Putino režimo dėmesį: mitas apie nepakeičiamą lyderį, kuris grąžino Rusijai galybę tarptautinėje arenoje ir griežta ranka vykdo socialines ir ekonomines reformas, subliuško, rašoma Inopressa.
Koks gi V. Putinas ateis į Kremlių po rinkimų? Iki šiol jis buvo žinomas kaip autoritarinis lyderis, valdžios vertikalės teoretikas, valstybinio ekonomikos reguliavimo šalininkas, laikantis karinės pramonės kompleksą svarbiausiu modernizacijos ir naujų technologijų vystymo nešėju. Tačiau šiandien toks požiūris jau paseno. Valdžios vertikalė buvo labiau skirta opozicijos neutralizavimui nei naujos politinės tvarkos formavimui. Korumpuoto politinio elito pastangomis buvo sunaikinta galimybė iškilti naujai vadovų klasei, kuri būti susitelkusi ties bendrais tikslais ir vadovautųsi tik naudos visuomenei motyvais.
Dar vienas V. Putino įvaizdis – valstybinis oligarchas, prisidėjęs prie naujos verslininkų kategorijos atsiradimo – artimų valdžiai. Tačiau ši uždaro valstybinio kapitalizmo nuostata visiškai nedera su naujai iškylančios viduriniosios Rusijos visuomenės klasės nuostatomis. V. Putinas galėtų tapti šiuolaikiniu liberaliu lyderiu, kurio taip laukia ta Rusijos dalis. Tačiau pats V. Putinas savo priešrinkiminės kampanijos metu siuntė prieštaringus komentarus. Jis ne kartą ragino liberalizuoti ekonomiką, kovoti su korupciją ir silpninti valstybės vaidmenį ekonomikoje. Tačiau realių veiksmų nėra, o kituose savo pasisakymuose jis neretai užima visiškai priešingą poziciją.
Kaip ten bebūtų, Rusijai modernizacija yra mirtinai reikalinga. Tačiau kadangi V. Putino priešrinkiminė kampanija buvo minimali, o jis pats net nedalyvavo debatuose, rusai iš tiesų atiduota Kremlių savotiškai politinei paslapčiai. Jis supranta, kad pasitikėjimas juo yra kritęs, kad žmonės į savo klausimus jau ieško kitų atsakymų, o investuotojai laukia atvirumo ir ekonominės liberalizacijos. Tačiau V. Putinas tyli, todėl išlieka neaišku, koks gi V. Putinas keliauja į Kremlių.
