Įspūdingi Šiaurės pašvaistės vaizdai Laplandijoje, kur gyvena Kalėdų senelis Joulupukis, filmuoti šią naktį – iš penktadienio į šeštadienį.
Neįtikėtinai ryški žalia, su baltos ir violetinės spalvos priemaišomis pašvaistė naktiniame danguje šoko valandų valandas. Ir tai buvo įspūdingiausias šokis, kokį pašvaisčių medžiotojai čia matė nuo užpernai rugsėjo.
Pašvaistė šiaurėje atsiranda, kai nuo Saulės į Žemę skriejančios įkrautos dalelės susiduria su mūsų planetos atmosfera. Toks reiškinys priverčia prisiminti, kad gyvename milžiniškose kosmoso platybėse.
O iš ten mus pasiekia ir dar viena naujiena. JAV kosmoso agentūra NASA skelbia, kad jos egzoplanetų stebėjimo palydovas TESS pirmą kartą nuo pradžios iki galo fiksavo, kaip juodoji bedugnė praryja žvaigždę. Sausio 21-ąją prasidėjusi kosminė drama vyko neįtikėtinai toli nuo mūsų.
„Šviesa keliavo 375 mln. metų, kol pasiekė mus, todėl, kad galaktika, kurioje yra ta juodoji bedugnė, būtent tiek nuo mūsų yra nutolusi – 375 milijonus šviesmečių“, – teigia NASA mokslininkė Knicole Colon.
Neįtikėtina juodosios bedugnės gravitacija tiesiog išardė per arti skriejusią žvaigždę ir pavertė ją dujų debesiu.
„Kai juodoji bedugnė naikina žvaigždę – tai nutinka tik kas 10 ar net 100 tūkst. metų, taigi tai reliatyviai retas įvykis, todėl kaskart, kai tai nutinka – dedame visas pastangas ištirti įvykį“, – priduria mokslininkė.
Skelbiama, kad palydovas pirmiau nei kitos observatorijos užfiksavo matomos šviesos, ultravioletinių spindulių ir kitos spinduliuotės pliūpsnį. Pirmą kartą fiksuota, kaip per vos kelias dienas kone perpus sumažėjo šio tolimo įvykio metu išskiriama temperatūra.
