Šis atvejis buvo gana didelė paslaptis, tačiau vienas iš gydytojų pastebėjo neįprastus randus ant vieno paciento nugaros. Tai paskatino juos nustatyti bendrą užkrėstus vyrus jungiančią giją – visi jie buvo musulmonai, dalyvavę kruviname ašmenų dalijimosi religiniame rituale.
Žurnale „Emerging Infectious Diseases“ mokslininkai iš Londono imperatoriškojo koledžo ir Šv. Marijos ligoninės Londone dokumentavo žmogaus T-ląstelių limfotropinio viruso 1 tipo (HTLV-1) plitimą savęs pliekimo (žalojimo) būdu.
Visi vyrai, regis, krauju perduodamu virusu užsikrėtė pavieniui per religinį ritualą. Kai kurios šiitų islamo ir katalikų bendruomenės tikėjimą išreiškia ritualais, kuriuose jie žaloja save rykštėmis ar ašmenimis.
Vienas iš vyrų net prisiminė, kad ašmenys buvo mirkomi antiseptinio tirpalo kibire kartu su kitų vyrų naudojamais ašmenimis. Gali atrodyti, kad to pakanka įrangos sterilizavimui, tačiau virusas išliko aktyvus ir buvo perduotas kitiems vyrams, kurie pjaustėsi peiliais.
„Tikėtina, kad dalijantis kraujuotais peiliais arba pakartotinai naudojant asmeninę įrangą po jos išvalymo bendra dezinfekavimo priemone buvo perduodamas HTLV-1 virusas užkrėstu krauju dėl kontakto su atviromis žaizdomis arba medicinine įranga“, – rašo tyrimo autoriai.
HTLV-1 iš tikrųjų yra tolimas ŽIV giminaitis. Didžioji dauguma žmonių, sergančių HTLV-1, niekada nejaučia jokių simptomų, tačiau nuo 2 iki 5 procentų užsikrėtusių žmonių išsivystys T-ląstelių, tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių, vėžys. Mažiau nei 2 procentams žmonių, sergančių HTLV-1, išsivystys HAM/TSP – lėtinė nervų sistemos liga. Deja, kol kas nėra žinomo vaisto.
Dažniausia šio viruso perdavimo priežastis yra maitinimas krūtimi, adatų dalijimasis ir lytinis kontaktas. Šiuo atveju gydytojai teigia, kad pavojingų virusinių kraujo infekcijų platinimo būdų sąraše turėtų būti nurodomas savęs žalojimas. Jie pažymi, kad vienas iš vyrų taip pat buvo užsikrėtęs hepatitu C – per kraują plintančiu virusu, kuris galiausiai gali sukelti gyvybei pavojingą kepenų pažeidimą. Šis religinis ritualas, nors ir gana paplitęs kai kuriose pasaulio vietose, oficialiai niekada nebuvo apibūdinamas kaip rizikos veiksnys. Iki šiol.
„Mūsų žinutė nėra „Nedarykite to“. Mes sakome, kad „Jei tai darysite, nesidalinkite įranga“, – „The Associated Press“ sakė dr. Divya Dhasmana iš Šv. Marijos ligoninės Londone.