Ukraina pravedė Europai gerą demokratijos pamoką, teigiama prezidento rinkimų komentaruose Vakarų spaudoje. Ukrainiečiai balsavo už judėjimą į vakarus, tačiau kokį lyderį jie išsirinko? Gudrų oligarhą ir prisitaikėlį, teigia „Le Monde“. P. Porošenka įkūnija tipinius Ukrainos politikos bruožus, kuriuose visuomeniniai ir asmeniniai interesai neatskiriami vienas nuo kito. „Globe an Mail“ įžvelgia teigiamą dalyką P. Porošenkos ir V. Putino priklausymą siaurai postsovietinių oligarhų kastai: dabar, „kai Ukraina bando judėti į Vakarus tuo pačiu nebaidydama rusų meškos“, tai netgi gerai.
P. Porošenkos laukia Vakarai, tačiau skubėti nepatariama
„Ukraina, eik į Vakarus, tačiau neskubėk“, - rekomenduoja „Globe and Mail“. Leidinio manymu, P. Porošenka teisingai sustatė akcentus, pareiškęs: „Reikia daryti viską, kas įmanoma, kad būtų atneštos europietiškos vertybės“. „Tačiau jis taip pat gudriai pažymėjo viltį gerinant santykius su Rusija. Ukraina, tikriausiai, gali pabėgti nuo savo istorijos, tačiau nuo kaimynų - ji neišsisuks“, - teigiama straipsnyje.
„Ir P. Porošenko, ir V. Putinas priklauso postsovietinių oligarhų sluoksniams“, - tikina leidinys. Greičiausiai dabar, „kai Ukraina bando judėti Vakarų link, neišgąsdinant rusų meškos“, tai netgi gerai.
Laikraštis taip pat komentuoja antiteroristinę operaciją Donetsko oro uoste. Kijevas turi tam teisę, tačiau žiūrint iš praktinės pusės – jėga nėra pats geriausias būdas susidoroti su separatistiniais judėjimais, rašo leidinys: „Jėga – pati stipriausia Maskvos korta ir pats silpniausias Kijevo žingsnis“.
Situacija reikalauja federalizacijos, o ne atskirų sričių, ir derybų, o ne karinės eskalacijos, teigiama laikraštyje.
Ukraina moko Europą demokratijos
„Ukraina renkasi Vakarus“, - tokia „The Wall Street Journal“ antraštė. Ukraina ką tik pamokė Europą demokratijos, teigiama leidinyje. Tačiau dabar prezidentui P. Porošenkai teks sudėtingiausia užduotis – šią laisvę ir Ukrainos nepriklausomybę apginti nuo Rusijos puolimo.
P. Porošenka „pasakė, kad jis pasiruošęs kalbėtis su Maskva ir Rusija atsakė jam tuo pačiu. Tačiau V. Putinas tęsia dvigubą žaidimą, viešai žadėdamas diplomatiją, tačiau tuo pačiu provokuodamas kaip galėdamas daugiau chaoso Ukrainoje“, - teigiama straipsnyje.
JAV ir ES galės padėti naujajam Ukrainos prezidentui, įvesdamos papildomas sankcijas, tuo padidinant spaudimą Maskvai, pataria leidinys. „Kol Rusija okupuoja Krymą ir organizuoja chaosą Rytų Ukrainoje, nėra prasmės grąžinti santykius su Kremliumi į normalią vagą“, - teigiama straipsnyje.
Įvykę rinkimai taip pat turėtų paskatinti JAV ir ES atsisakyti paskutinio preteksto, dėl kurio jie atsisakydavo suteikti Ukrainai „mirtinų priemonių karui“, mano laikraštis.
Rusija nori išplėsti savo įtakos zoną Europoje ir paversti Ukrainą dar vienu autoritariniu administraciniu vienetu. Balsavimas prezidento rinkimuose parodė, kad ukrainiečiai nori integruotis į Vakarus, taikiai sugyvenant su Rusija. Vakarams dabar iškilo moralinis iššūkis – palaikyti šią viltį.
„The Christian Science Monitor“ skelbia - „Ukrainoje buvo balsuojama už nedraugo pavertimą draugu“. P. Porošenka pareiškė, kad pradžioje apsilankys Donbase ir pakalbės su žmonėmis, kurie už jį nebalsavo arba negalėjo to padaryti, praneša leidinys.
Laikraščio manymu tai reiškia, kad P. Porošenka neskęsta savo triumfe, o elgiasi nuosaikiai. „Jo kilniadvasiškumas, kai jis ištiesia ranką savo oponentams, potencialiai gali sulipdyti iškankintą šalį ir ją suvienyti“, - teigiama straipsnyje.
Gali būti, kad P. Porošenka taip pat pasistengs susilpninti stiprų politinį susipriešinimą, kuris Ukrainą silpnina nuo 1991-ųjų. Jis planuoja sugriauti sistemą, kuri suteikė oligarchams ir jų giminaičiams lengvatų. Tai viena iš jau vykdomų reformų, kurios padės apjungti šalį.
„Ukraina: balsavimas už Europą“ - su tokia antrašte praėjusią savaitę pasitiko „The Guardian“. Visoje Europoje vykusių rinkimų metu ukrainiečiai buvo „vieninteliai, kurie su nepajudinamu entuziazmu balsavo už Europą“, tvirtina laikraštis, taip užsimindamas apie „euroskeptikus“ rinkimuose pačioje ES.
Turbūt Ukraina pradėjo „kapstytis iš susidariusios situacijos“. „Įsiveržimas – tai vakar dienos pavojus, federalizacijos idėja taip pat išblėso, o separatistai rytuose atrodo vieniši, kaip niekad anksčiau“, - teigiama straipsnyje. Panašu, kad Maskvai teks susitaikyti su tuo, kad Ukraina pasirinko Europą, o ne Euraziją.
„Tačiau Rusija – ne vienintelė Ukrainos problema. Beveik nėra abejonių, kad P. Porošenko – geriausias variantas iš „blogos kompanijos“, tačiau jis lieka oligarchu, atstovu klasės, kurią Ukrainos revoliucionieriai norėjo išvyti iš politikos,“ - rašoma leidinyje. Būtų geras ženklas, jeigu P. Porošenka nutrauktų ryšius su televizija, kurią jis valdo.
Abejonė dėl P. Porošenkos galimybių suvaldyti oligarchus
„Gudrus oligarchas ir prisitaikėlis Ukrainos valdžioje“, - taip naujai išrinktą prezidentą charakterizuoja prancūzų „Le Monde“. „Mandagus, pragmatiškas, Europos šalininkas, sėkmingas verslininkas – jo įvaizdis sukelia rinkėjams ir Vakarų valdininkams pasitikėjimą,“ - teigiama straipsnyje. - „Tačiau už malonios išorės „šokolado karalius“ P. Porošenka įkūnija tipinius Ukrainos politikos bruožus, kuriuose visuomeniniai ir asmeniniai interesai yra neatskiriami vienas nuo kito. Naujasis prezidentas priklauso oligarchų kastai – siauram milijardierių ratui, kurie išnaudoja politikus ir žiniasklaidą savo interesų tenkinimui. Todėl sunku jį įsivaizduoti valantį šalį nuo nekontroliuojamo šalies elito ir korupcijos.“
„P. Porošenkos silpnybė ir jėga yra tame, kad jis visada rinkosi išskirtinę priklausomybę“, - rašoma „Le Monde“. - „Apjungti šalį, išgelbėti ją nuo bankroto, neleisti naujos revoliucijos – tai yra užduotys, kurias privalės įvykdyti naujasis prezidentas ir kurios nenusileidžia savo sudėtingumu rinkimų pergalei“.
„Foreign policy“ konstatuoja, kad „Medaus mėnuo jau baigėsi“ ir siūlo užsibrėžti artimiausias užduotis, su kuriomis susidurs P. Porošenka:
- prorusiškų separatistų problema; - beveik visiškas šalies bankrotas; - derybos su Rusija dėl dujų ir sienų nepajudinamumo.
Tačiau didžiausia problema P. Porošenkai gali tapti jo iššaukiantis charakteris ir iššūkis valdyti šalį be galimybės atsikratyti tais, kurie elgiasi „neteisingai“.
