Naujausi abiejų stovyklų pareiškimai žymi šalį krečiančios didžiausios per kelis pastaruosius dešimtmečius politinės krizės precedento neturintį paaštrėjimą.
Madrido centrinė vyriausybė buvo suteikusi separatistų lyderiui Carlesui Puigdemont'ui (Karlesui Pudžemonui) iki ketvirtadienio 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku aiškiai atsakyti, ar jis paskelbė turtingo pusiau autonominio regiono atsiskyrimą po spalio 1-ąją įvykusio chaotiško referendumo.
Premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) buvo perspėjęs, kad tuo atveju, jeigu C. Puigdemont'as neatsisakys nepriklausomybės siekio, vyriausybė inicijuos dar niekada anksčiau nepanaudotą Ispanijos konstitucijos 155-ąjį straipsnį, leidžiantį susiklosčius ypatingoms aplinkybėms įvesti autonomijos teises turinčių šalies subjektų tiesioginį valdymą.
Baiminamasi, kad toks žingsnis, įskaitant potencialų C. Puigdemont'o vyriausybės paleidimą ir katalonų policijos pajėgų perėmimą, gali įžiebti neramumus, nes netgi nepriklausomybės užmojams nepritariantys regiono gyventojai labai brangina savo autonomiją.
C. Puigdemont'as atrėžė, kad Katalonijos įstatymų leidėjai gali balsuoti dėl vienašališko nepriklausomybės paskelbimo, jeigu Madridas inicijuos 155-ąjį straipsnį.
„Jeigu centrinė vyriausybė atkakliai neleis vykti dialogui ir tęs represijas, Katalonijos parlamentas galėtų ... balsuoti už oficialų nepriklausomybės paskelbimą“, – jis rašė laiške, adresuotame M. Rajoy. Katalonijos lyderis pridūrė, kad jo praeitą savaitę paskelbtą mįslinga „suspenduota“ nepriklausomybės deklaracija neprilygsta visiškam atsiskyrimui.
Vyriausybė savo ruožtu smogė atgal ir pareiškė ketinanti inicijuoti 155-ąjį straipsnį per kelias dienas galintį trukti procesą, kad regione būtų „atkurtas teisėtumas“.
Madridas nurodė, kad šeštadienį bus sušauktas nepaprastasis kabineto posėdis ir kad jame bus nutarta, kaip bus perimta regiono kontrolė.
Katalonijos krizė kelia didelį nerimą investuotojams ir didina rūpesčių naštą Europos Sąjungai, jau prislėgtai Didžiosios Britanijos apsisprendimo trauktis iš Bendrijos.
Susiskaldęs regionas
Savita kalba ir kultūra pasižyminti Katalonija didžiuojasi savo autonomija, bet 7,5 mln. jos gyventojų nesutaria dėl to, ar visiškai atsiskirti nuo likusios Ispanijos dalies.
C. Puigdemont'as sako, kad jo regiono administracija turi mandatą paskelbti nepriklausomybę, nes per spalio 1-ąją surengtą referendumą, aptemdytą šiurkščių policijos veiksmų prieš balsuotojus, 90 proc. dalyvių balsavo už atsiskyrimą.
Tačiau rinkėjų aktyvumas buvo tik 43 proc., nes daug Ispanijos vienybės šalininkų, Konstituciniam Teismui paskelbus referendumą neteisėtu, jame nedalyvavo.
Antradienį teismas anuliavo Katalonijos įstatymą, sudariusį sąlygas referendumui: vienbalsiai nusprendė, kad regionas neturi „teisės į apsisprendimą“.
Madridas trečiadienį pateikė separatistams paskutinės minutės pasiūlymą surengti naujus regiono valdžios rinkimus, potencialiai galinčius užbaigti šią krizę. Vienas vyriausybės šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP, kad tai leistų Katalonijai „grįžti prie teisėtumo“.
Kitaip negu uždraustas referendumas, Madrido sankcionuoti rinkimai suteiktų Katalonijos rinkėjams galimybę padėti nuspręsti, kaip judėti į priekį.
Nors C. Puigdemont'o administracija galbūt tebesvarsto šį pasiūlymą, ketvirtadienį paskelbtame jos lyderio laiške apie rinkimų galimybę niekaip neužsimenama.
