Pirmajame interviu su užsienio naujienų agentūromis nuo naujų pareigų perėmimo rudenį Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas pulkininkas Pavlo Palisa sakė, jog Ukraina nagrinėja naujas karių pritraukimo galimybes, nes dabartinė šaukimo sistema, paveldėta iš sovietmečio, trukdo žengti į priekį.
Nors Ukraina praeitą pavasarį įteisino mobilizacijos įstatymą, kuriuo šaukimo amžius buvo sumažintas nuo 27 iki 25 metų, šios priemonės neturėjo tokio poveikio, kokio tikėtasi siekiant sustiprinti pajėgas trečius metus tęsiantis karui su Rusija.
Vieną iš iniciatyvų P. Palisa apibūdino kaip „nuoširdų kontraktą“ – planą, į kurį įeina finansinės paskatos, aiškūs apmokymų garantai ir priemonės užtikrinti dialogą tarp karių ir jų vadovybės.
Šis planas skirtas patraukti į kariuomenę daugiausia 18–25 metų amžiaus jaunuolius, kurie šiuo metu yra atleisti nuo mobilizacijos. Siekiama pritraukti ir ukrainiečius, kurie turi teisę atsisakyti šaukimo ar buvo atleisti įsigaliojus mobilizacijos įstatymui.
„Atviras dialogas su visuomene“
Pastangos, kurios, anot P. Palisos, jau pasiekusios savo galutinius etapus, galėtų atliepti raginimus iš buvusio ir esamo JAV prezidentų Joe Bideno (Džo Baideno) ir Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijų, kad Ukrainos kariuomenė galėtų padidinti savo žmogiškuosius išteklius sumažinusi šaukimo amžių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai priešinosi siūlymams dėl privalomos mobilizacijos nuo 18 metų. Jo teigimu, tai radikaliai pakeistų nuniokotos šalies pokario perspektyvas.
„Šiuo metu mano požiūris toks, jog mes turime pradėti atvirą dialogą su visuomene“, – teigė P. Palisa.
„Dėl to, kad valstybės apsauga nėra vien Ginkluotųjų pajėgų pareiga. Tai pareiga kiekvieno Ukrainos piliečio, ir jų prievolė“, – sakė vadas.
P. Palisa nurodė, kad jo komanda, bendradarbiaudama su vyriausybe ir Gynybos ministerija, tiria, kodėl mobilizacijos pastangos nepateisino vilčių.
„Iš tikrųjų turime didžiulius resursus mobilizacijai. Mano nuomone, šiuo momentu jis yra didesnis, nei mums reikia siekiant atliepti tam tikrus uždavinius fronto linijoje“, – teigė jis.
„Mechanizmas, kurį dabar turime, neleidžia mums būti tokiais efektyviais, kokie galėtume būti“, – pridūrė kariškis.
„Nėra kito kelio“
P. Palisa į prezidento biurą dirbti buvo pakviestas tiesiai iš fronto linijų, o savo paskyrimą jis mato kaip bandymą kovoti su sisteminėmis problemomis kariuomenės viduje.
Būdamas naujosios Ukrainos karinės vadovybės kartos dalimi, kai Rusija pradėjo savo plataus masto invaziją, jis studijavo JAV Kariuomenės vadovybės ir generalinio štabo koledže.
Studijas jis baigė nuotoliu, 2022-ųjų vasarą, kovodamas fronto linijose. Tuo metu jis vadovavo 93-iąjai brigadai „Cholodny Jar“ aršaus devynis mėnesius trukusio mūšio dėl Bachmuto metu.
„Tai unikali galimybė atkreipti šalies aukščiausios vadovybės dėmesį į aktualias karines problemas“, – teigė pulkininkas bei pridūrė, jog, pasibaigus šiai užduočiai, ketina grįžti į mūšio lauką.
Rusija ir toliau palaipsniui stumiasi priekin Donecko regione, o kai kurie analitikai atkreipė dėmesį į struktūrinius Ukrainos vadovavimo sistemos silpnumus bei stringančią komunikaciją tarp fronto linijos dalinių. Tai laikoma pagrindiniais sunkumų išlaikyti teritoriją tūkstančio kilometrų ilgio fronto linijoje faktoriais.
Nuo Maskvos plataus masto invazijos pradžios Ukrainos kariuomenė gerokai išaugo, tačiau keleri gynybos nuo Rusijos puolimo metai paliko nedaug erdvės strateginiams pokyčiams.
P. Palisa teigė, jog reikia staigiai imtis reformų, pagerinti koordinaciją ir efektyvumą.
„(Mes turime) pritaikyti struktūrą prie modernaus karo logikos, kas mums leistų būti efektyvesniems ir neleistų kartoti tų pačių klaidų“, – sakė vadas.
„Tai yra, ką turime padaryti. Nėra kito kelio“, – pridūrė pulkininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
