Ukrainai bendras pareiškimas reiškia lemiamą atokvėpį prezidentui V. Zelenskiui po žeminančio D. Trumpo ir viceprezidento J. D. Vance‘o išpuolio Ovaliajame kabinete, vykusio prieš dvi savaites.
Kol kas tik viena karo pusė – ta, kuri priklauso nuo amerikiečių. O pasiūlymas yra tik aštuonių pastraipų, su menkomis detalėmis, išskyrus norą sparčiai judėti į priekį.
Baiminamasi, kad Ukraina galiausiai bus priversta faktiškai pasiduoti
„Ukraina išreiškė pasirengimą priimti JAV pasiūlymą nedelsiant įvesti laikinas 30 dienų trukmės paliaubas, kurios gali būti pratęstos abipusiu šalių susitarimu ir kurioms turi pritarti Rusijos Federacija bei jas kartu įgyvendinti. Jungtinės Valstijos praneš Rusijai, kad abipusiškumas yra raktas į taiką.“
Svarbiausias žodis čia yra „nedelsiant“, kuris nepalieka jokių abejonių: D. Trumpas nori, kad ginklai nutiltų dabar. Tačiau jo skubos jausmas dažnai kelia susirūpinimą Europoje.
Daugelis baiminasi, kad skubėjimas pasiekti norimą rezultatą, prieš tai neišsprendus sąlygų, sumažina karinį spaudimą nuo Maskvos, kaip užpuoliko, ir gali lemti, kad paliaubomis bus piktnaudžiaujama, todėl baiminamasi, kad Ukraina galiausiai bus priversta faktiškai pasiduoti.
Derybų dėl sąlygų prieš paliaubas procesas konfliktuose gali būti svarbus siekiant užtikrinti, kad šalys dabartines karines grėsmes paverstų reikšmingais strateginiais laimėjimais.
V. Zelenskis anksčiau bandė įtikinti amerikiečius, kad Rusijos prezidentu negalima pasitikėti – tai įrodo faktas, kad 2014 m. užgrobęs Ukrainos teritoriją jis sulaužė Europos remiamus Minsko susitarimus.
D. Trumpas atmeta šiuos nuogąstavimus, sakydamas, kad Ukrainai bus užtikrintas saugumas, tačiau nepasakydamas, kaip tai bus užtikrinta.
Jis sakė, kad V. Putinas bus atgrasytas ir yra sunkioje padėtyje, neturėdamas „kito pasirinkimo“, tik sudaryti susitarimą dėl priežasčių, kurias „žinau tik aš“.
M. Rubio sakė, kad JAV delegacija iš esmės diskutavo su ukrainiečiais dėl galutinio karo užbaigimo, įskaitant tai, „kokias garantijas jie turės dėl savo ilgalaikio saugumo ir klestėjimo“, tačiau ir vėl nieko konkretaus nenurodė.
Vašingtonas vėl dalysis su Kyjivu žvalgybos informacija
„Jungtinės Valstijos nedelsdamos atšauks dalijimosi žvalgybos informacija pertrauką ir atnaujins saugumo pagalbą Ukrainai.“
JAV ginklų tiekimas bus atnaujintas ir per mėnesį bus tiekiama apie 2 mlrd. dolerių (apie 1,8 mlrd. eurų) vertės ginklų.
Be to, tai reiškia, kad Vašingtonas vėl dalysis su Kyjivu žvalgybos duomenimis ir palydovinėmis nuotraukomis, padedančiomis nukreipti žvalgybą prieš Rusijos pozicijas.
Baltieji rūmai teigė sustabdę šią pagalbą, nes manė, kad V. Zelenskis nėra „įsipareigojęs“ D. Trumpo taikos planui.
Ukrainos vadovas bandė išreikšti savo susirūpinimą, remdamasis kai kuriomis iš pirmiau nurodytų priežasčių, kai buvo išvarytas iš Ovaliojo kabineto.
Tikėtina, kad jo abejonės atidedamos į šalį, o jis pritaria tokiam susitarimui – tai būtina kaina, kurią reikia sumokėti, kad būtų atkurta JAV saugumo pagalba.
Neatitinka saugumo garantijų, kurių norėjo Zelenskis
„Abi delegacijos susitarė paskirti savo derybų grupes ir nedelsiant pradėti derybas dėl ilgalaikės taikos, kuria būtų užtikrintas ilgalaikis Ukrainos saugumas. Jungtinės Valstijos įsipareigojo aptarti šiuos konkrečius pasiūlymus su Rusijos atstovais. Ukrainos delegacija pakartojo, kad į taikos procesą turi būti įtraukti Europos partneriai.“
Ši pastraipa yra paini, nes neaišku, ar joje kalbama apie Ukrainos ir JAV derybas dėl kokių nors saugumo garantijų Ukrainai nustatymo, ar apie Ukrainos ir Rusijos derybas dėl ilgalaikio karo veiksmų nutraukimo, kai bus sudarytos paliaubos.
Jei kalbama apie pirmąjį variantą, atrodo, kad tai reiškia, jog Vašingtonas ir Kyjivas priims sprendimus, kaip užtikrinti Ukrainos saugumą ir atgrasyti Rusiją nuo paliaubų pažeidimų, o JAV juos aptars su Maskva.
Tačiau visa tai toli gražu neatitinka saugumo garantijų, kurių norėjo V. Zelenskis, t. y. narystės NATO, kurios, kaip sakė D. Trumpas, nebus – tai didelė ilgalaikė nuolaida Maskvos reikalavimams.
Šioje pastraipoje taip pat miglotai ir vangiai užsimenama apie Europos taikos palaikymo pajėgų idėją, kurią pasiūlė Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, o ši eilutė priskiriama tik Ukrainos delegacijai.
Susitarimas dėl naudingųjų iškasenų
„Abiejų šalių prezidentai susitarė kuo greičiau sudaryti išsamų susitarimą dėl Ukrainos svarbiausių naudingųjų iškasenų plėtojimo, kad būtų vystoma Ukrainos ekonomika ir užtikrinta ilgalaikė Ukrainos gerovė bei saugumas.“
Tai buvo susitarimas, kuris taip ir nebuvo pasirašytas po to, kai praėjusį mėnesį V. Zelenskiui buvo liepta palikti Baltuosius rūmus.
Pagal šį susitarimą JAV ateityje būtų gavusi dalį Ukrainos valstybinių naudingųjų iškasenų telkinių, taip pat pajamų iš naftos ir dujų.
D. Trumpas mano, kad tai būtų veiksminga saugumo garantija Ukrainai, ir teigia, kad tai atgrasytų Rusiją nuo pakartotinės invazijos, nes amerikiečių bendrovės dirbtų vietoje.
Oponentai nurodo, kad tai beprasmiška, nes JAV ekonominis buvimas Ukrainoje neatgrasė V. Putino nei 2014 m., nei 2022 m.
Oficiali Zelenskio padėka Trumpui
„Ukrainos delegacija pakartojo, kad Ukrainos žmonės yra labai dėkingi Prezidentui D. Trumpui...“
Tai pagrindinė eilutė, kuri gali padėti paaiškinti V. Zelenskio reabilitaciją Baltųjų rūmų akyse.
J. D. Vance‘as Ovaliajame kabinete išbarė jį už tai, kad jis nepadėkojo D. Trumpui, nors Ukrainos vadovas dešimtis kartų dėkojo JAV už karinę paramą.
Dabar D. Trumpas turi oficialią Ukrainos padėką ant popieriaus lapo, skirto taikai sudaryti.
Putinui kyla „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano
Tuo tarpu Rusijos prezidentas V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jam kyla „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano dėl 30 dienų paliaubų Ukrainoje, tačiau Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu D. Trumpu.
V. Putinas pirmą kartą pakomentavo planą, kuriam Ukraina pritarė antradienį per derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sakydamas, kad yra „už“ siūlomas paliaubas, tačiau „yra niuansų“ ir jam kyla „rimtų klausimų“ dėl to, kaip jos veiks.
„Manau, kad mums reikia pasikalbėti su kolegomis amerikiečiais... Galbūt pasikalbėti telefonu su prezidentu Trumpu ir aptarti tai su juo“, – sakė V. Putinas žurnalistams.
Jungtinės Valstijos ragina Rusiją sutikti su paliaubomis be jokių sąlygų, o JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį pareiškė: „Tai ir norime žinoti – ar jie pasirengę tai padaryti besąlygiškai.“
D. Trumpas ketvirtadienį sakė, kad V. Putino pareiškimas buvo „daug žadantis“, bet „neišsamus“.
„Daugelis galutinio susitarimo detalių iš tikrųjų buvo aptartos. Dabar pažiūrėsime, ar Rusija su tuo sutiks, o jei ne, tai bus labai apmaudi akimirka pasauliui“, – sakė D. Trumpas.
„Norėčiau su juo susitikti arba pasikalbėti. Tačiau turime greitai tai užbaigti“, – aiškino jis.
Tuo tarpu Kremlius penktadienį pranešė, jog JAV pasiuntinys Steve‘as Witkoffas vėlai ketvirtadienį susitiko su V. Putinu ir perduos Rusijos prezidento vertinimą dėl Vašingtono siūlomo ugnies nutraukimo Ukrainoje amerikiečių prezidentui D. Trumpui.
„Kai ponas Witkoffas perduos visą informaciją prezidentui Trumpui, mes nuspręsime dėl [D. Trumpo ir V. Putino] pokalbio laiko. Yra priežasčių būti atsargiai optimistiškiems“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
S. Witkoffas ketvirtadienį vakare susitiko su V. Putinu detaliai išdėstyti bendro JAV ir Ukrainos plano, numatančio 30 dienų paliaubas Rusijos kare prieš Ukrainą.
D. Peskovo teigimu, abi šalys supranta, kad dabar reikalingas dar vienas V. Putino ir D. Trumpo pokalbis.
Putinas telefonu kalbėjosi su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu
Penktadienį V. Putinas telefonu kalbėjosi su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu ir aptarė galimą karo Ukrainoje sureguliavimą, penktadienį pranešė Kremlius.
V. Putinas pasakė sosto įpėdiniui, kad „labai vertina Saudo Arabijos tarpininkavimo pastangas“, sakoma Kremliaus pranešime.
Princas Mohammedas „pažymėjo Ukrainos krizės sprendimo svarbą ir išreiškė pasirengimą toliau visokeriopai prisidėti prie Rusijos ir Amerikos santykių normalizavimo“, sakoma jame.
V. Putinas ir princas Mohammedas taip pat aptarė dvišalį bendradarbiavimą ir jo „svarbą pasaulinės naftos rinkos stabilumui“, priduriama Kremliaus pranešime.
Tuo metu Rijadas pranešė, kad Saudo Arabijos faktinis valdovas Rusijos prezidentui pareiškė, kad karalystė remia visas iniciatyvas, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje.
Mohammedas per pokalbį telefonu su V. Putinu dar kartą patvirtino Saudo Arabijos „įsipareigojimą sudaryti palankesnes sąlygas dialogui ir remti visas iniciatyvas, kuriomis siekiama politinio sprendimo“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Zelenskis smerkė Putino pareiškimus dėl paliaubų
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį pasmerkė šią dviprasmišką Rusijos prezidento reakciją į siūlomas paliaubas, kurią pavadino labai manipuliacine.
„Dabar visi girdėjome iš Rusijos labai nuspėjamus, labai manipuliacinius Putino žodžius, kuriais jis atsakė į paliaubų idėją“, – sakė V. Zelenskis savo vakariniame kreipimesi.
„Mes nekeliame sąlygų, kurios ką nors apsunkintų. Tai daro Rusija“, – ketvirtadienio vakare sakė V. Zelenskis.
„Kaip visada sakėme, vienintelis, kas vilkins reikalus, vienintelis, kas bus nekonstruktyvus, yra Rusija.“
V. Zelenskis apkaltino V. Putiną, kad šis „iš tikrųjų rengia atsisakymą [nuo paliaubų]“, tačiau teigė, kad jis „bijo prezidentui Trumpui tiesiogiai pasakyti, kad nori tęsti šį karą“.
Ukrainiečių lyderis taip pat sakė, kad V. Putinas „ugnies nutraukimo idėją sieja su tokiomis išankstinėmis sąlygomis, kad iš viso nieko neišeis arba tai tęsis kuo ilgiau“.
„Putinas dažnai taip elgiasi – jis nesako „ne“ tiesiogiai, bet daro tai taip, kad praktiškai viską tik vilkina ir normalius sprendimus daro neįmanomus. Manome, kad visa tai tėra dar viena Rusijos manipuliacija“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad amerikiečių pusė pareiškė esanti „pasirengusi organizuoti ugnies nutraukimo kontrolę ir patikrinimą“.
„Tai įmanoma užtikrinti pasitelkus Amerikos pajėgumus, Europos pajėgumus. Ir paliaubų metu parengti atsakymus į visus klausimus dėl ilgalaikio saugumo bei tikros, patikimos taikos ir pateikti ant stalo planą, kaip užbaigti karą“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Berlynas kritikuoja Putino „vilkinimo taktiką“
Vokietija penktadienį pareiškė kritiką dėl V. Putino atsako į Jungtinių Valstijų pasiūlytą planą dėl paliaubų Ukrainoje ir pavadino jį „geriausiu atveju vilkinimo taktika“.
Rusijos vadovas ketvirtadienį pareiškė turįs „rimtų klausimų“ dėl Vašingtono plano 30 dienų paliauboms Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad Maskva yra pasirengusi jį aptarti su JAV prezidentu D. Trumpu.
„Reikia rimtai suabejoti, ar esama nuoširdaus intereso siekti ilgalaikių paliaubų ir rezoliucijos“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Kathrin Deschauer.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
