Pasak jos, kai kas mano, kad D. Trumpo užsienio politiką lemia jo asmeninis godumas arba meilė diktatoriams. Tačiau, pasak autorės, jam svarbiausia ne šalies turtas ar ideologija, o jos galia.
Jis tiki, kad reikia dominuoti prieš silpnuosius ir gerbti stipriuosius – ši strategija sena kaip pasaulis ir vadinama realizmu, pažymėjo F. Stockman.
„Jo administracijoje pastebiu pripažinimą, kad liberali tarptautinė pasaulio tvarka buvo įmanoma tik dėl JAV karinės galios. Tai realizmas – grubus, nestrateginis, „neandertalietiškas realizmas“, kaip jį kartą pavadino politologas Stephenas Waltas, bet vis dėlto tai yra realizmo forma“, – aiškino žurnalistė.
Ir pridūrė: „Trumpas nori išvengti karo su Rusija. Praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas suvaidino atėniečio vaidmenį. Kai jis Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasakė: „Dabar jūs neturite jokių kortų“, jis kalbėjo apie strateginę šalies padėtį, o ne apie kilnias idėjas ar bendras vertybes.“
Vašingtone realizmas plinta vis labiau
Ilgus metus realistai buvo išvaryti į akademinę bendruomenę arba ignoruojami, tačiau pastaraisiais metais Vašingtone realizmas vis labiau plinta, pažymėjo F. Stockman.
Kartu autorė perspėjo, kad didžiųjų valstybių ypatybė yra ta, jog visos jos anksčiau ar vėliau patiria nuosmukį, o „neandertalietiškas“ realizmas jų negelbsti: „Atėnams atplėšus Melosą, pasklido gandai apie jo žiaurumą. Jo sąjungininkai nusigręžė nuo jo. Atėnai pralaimėjo karą. Paaiškėjo, kad kilnios idėjos buvo svarbios.“
Maža to, JAV prezidento atstovas Ukrainos ir Rusijos klausimais Keithas Kelloggas pripažino, jog valstybės taiko „spaudimo taškus“ Ukrainai, kad ši įsipareigotų derėtis su Rusija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
