„Deja, negaliu pasakyti nei laiko, nei datos. Tačiau Chersono gyventojams noriu perduoti, kad tai neužtruks ilgai, kaip visi šiuo metu tikisi. [Chersono išlaisvinimas] įvyks greitai. Netolimoje ateityje jie pamatys ir viską išgirs“, – teigė jis.
D. Marčenko pasiteiravus, ar vienas iš pagrindinių ukrainiečių tikslų buvo išlaisvinti Chersoną, generolas atsakė: „100 proc.“, paaiškindamas, kad siekis yra išvaryti okupantus iš Ukrainos teritorijos ir tokiu būdu užbaigti aktyvią karo fazę.
Be to, pašnekovas pastebėjo, kad jeigu Ukraina ir toliau gaus ginklus, kurie buvo pažadėti, kitą pavasarį galima tikėtis pergalės kare prieš Rusijos kariuomenę.
Kyjivas: per sprogimus Rusijos aviacijos bazėje Kryme sunaikinti devyni lėktuvai
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad devyni Rusijos karo lėktuvai buvo sunaikinti per galingus sprogimus vienoje aviacijos bazėje aneksuotame Kryme, kurie, daugelio nuomone, yra ukrainiečių atakos rezultatas.
Rusija savo ruožtu neigia, kad per antradienį nugriaudėjusius sprogimus buvo apgadinta kokių nors orlaivių arba kad prieš bazę buvo surengta ataka.
Ukrainos pareigūnai viešai neprisiėmė atsakomybės už šį incidentą, bet pašiepė Rusijos paaiškinimus, kad Sakų oro pajėgų bazėje užsiliepsnojo ir sprogo aviacijos sprogmenys.
Savo įprastame naktiniame vaizdo pareiškime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Rusijos 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį Kyjivas kada nors susigrąžins.
„Šis Rusijos karas prieš Ukrainą ir visą laisvąją Europą prasidėjo Kryme ir privalo pasibaigti Kryme – jo išvadavimu“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Trečiadienį Rusijos pareigūnai stengėsi nesureikšminti sprogimų Sakų bazėje ir teigė, kad jokie Krymo viešbučiai ar paplūdimiai, pritraukiantys daug rusų turistų, nebuvo paveikti. Tačiau sprogimai, per kuriuos, anot rusų pareigūnų, žuvo vienas žmogus ir dar 13 buvo sužeisti, sukėlė paniką tarp poilsiautojų.
Netoli bazės esančių namų langus išdaužė sprogimo banga, taip pat buvo padaryta kitokios žalos.
Rusijos kariniai lėktuvai kildavo iš Sakų bazės atakuoti taikinių Ukrainos pietuose. Ukrainos socialinių tinklų vartotojai kėlė prielaidas, kad Kyjivo pajėgos panaudojo prieš bazę ilgo nuotolio raketas.
Maskvos pareigūnai jau ne kartą buvo perspėję, kad bet kokia ataka Krymui sulauktų galingo atsako, įskaitant smūgius „sprendimų priėmimo centrams“ Kyjive.
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius antradienį vakare užsiminė, kad sprogimus sukėlė arba ukrainiečių gamybos tolimojo veikimo ginkluotė, arba Kryme veikiantys partizanai.
Šis Juodosios jūros pusiasalis yra pasiekiamas kai kurių tipų raketoms, kurios gali būti leidžiamos iš salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS, Ukrainos gautų iš Jungtinių Valstijų. Tokios raketos gali nuskrieti apie 300 kilometrų, bet nėra aišku, ar Ukraina yra jų gavusi.
Ukrainos kariuomenė sėkmingai naudojo mažesnio nuotolio HIMARS raketas, nuskriejančias iki 80 km, atakuodama Rusijos degalų ir šaudmenų sandėlius, strategiškai svarbius tiltus ir kitus taikinius okupuotose teritorijose.
Ukrainos karybos analitikas Olehas Ždanovas sakė, kad Ukrainos pajėgos bazei Kryme galėjo smogti ukrainietiškomis priešlaivinėmis raketomis „Neptun“, galinčiomis nuskrieti apie 200 kilometrų. Šios raketos gali būti pritaikytos atakuoti taikinius sausumoje ir paleistos iš ukrainiečių pozicijų netoli Mykolajivo miesto, esančio į šiaurės vakarus nuo Krymo.
Be to, Ukrainos kariuomenė galėjo panaudoti vakarietiškas priešlaivines raketas „Harpoon“, nuskriejančias maždaug iki 300 kilometrų, pridūrė O. Ždanovas.
„Oficialusis Kyjivas apie tai tyli, bet neoficialiai kariškiai pripažįsta, kad tai buvo ukrainiečių smūgis“, – sakė analitikas.
Jeigu būtų patvirtintas faktas, kad bazei smogė ukrainiečiai, tai būtų pirmoji žinoma didelė ataka prieš Rusijos kariuomenę Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.
Krymo uostamiestyje Sevastopolyje veikiantis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas praeitą mėnesį buvo atakuotas nedidelį sprogstamąjį užtaisą skraidinusio drono. Dėl to incidento buvo kaltinami ukrainiečių diversantai.
Nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje Rusija pranešė apie virtinę gaisrų ir sprogimų šaudmenų ir degalų sandėliuose tiek savo teritorijoje netoli sienos su Ukraina, tiek okupuotose Ukrainos teritorijose. Dėl kai kurių incidentų Maskva kaltino ukrainiečių smūgius, bet Kyjivas tokių incidentų dažniausiai nekomentuodavo.
