Nežinoti, ko iš jos nori saugumiečiai ji tikrai ne negalėjo. Dar kovo 8-ąją buvo sulaikytas „Karininkų korpuso“ vadas, taip pat buvęs karo lakūnas, Vladimiras Rubanas. Sulaikytas jis buvo su ginkluotės arsenalu, kurį jis vežėsi iš prokremliškų smogikų kontroliuojamos „DLR“ teritorijos.
Ukrainos deputatas, buvęs vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko papasakojo, kad tyrimas turi valandų valandas pokalbių tarp V. Rubano ir N. Savčenkos įrašų, ir užsiminė, kad netrukus Radoje gali atsirasti siūlymas kai kam atšaukti deputato neliečiamybę.
Šią informaciją vėliau jau oficialiai patvirtino generalinis prokuroras Jurijus Lucenko, pareiškęs, kad pačiai N. Savčenko neatvykus į apklausą, jis bus priverstas kreiptis į parlamentą su prašymu ne tik atšaukti neliečiamybę, tačiau ir dėl baudžiamojo persekiojimo. Liaudies herojė sureagavo į šį reikalavimą ir grįžo į tėvynę.
Kovo 15-ąją J. Lucenko, kalbėdamas Aukščiausiojoje Radoje, paskelbė, kad N. Savčenko organizavo teroro išpuolį. Buvo ruošiamasi surengti išpuolį parlamento rūmuose, o „likusius gyvus pribaigti automatais“.
Kaip viskas prasidėjo
Gegužę bus jau 2 metai, kaip Nadija Savčenko prezidentiniu lėktuvu grįžo į Ukrainą iš Rusijos kalėjimo. 2014 metais, po karo veiksmų Ukrainos rytuose pradžios, lakūnė išvyko į antiteroristinės operacijos zoną „Aidar“ savanore.
Tų pačių metų birželį smogikai ją sučiupo ir jėga išvežė iš Ukrainos teritorijos į Rusiją. Kremlius ją apkaltino dviejų rusų žurnalistų nužudymu (abu žuvo apšaudymo Ukrainos rytuose metu), o taip pat ir neteisėtu sienos kirtimu.
N. Savčenko du metus buvo laikoma kalėjime, kelis sykius buvo paskelbusi bado akcijas protestuodama prieš Rusijos valdžios veiksmus. Tuo pat metu ji suspėjo tapti politike – 2014-aisiais „Batkivščinos“ lyderė Julija Timošenko įrašė ją pirmuoju numeriu savo rinkimų sąraše. N. Savčenko deputato mandatą gavo sėdėdama Rusijos kalėjime. Ją taip pat įtraukė ir į Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos Ukrainos delegaciją.
Vakarų šalių lyderiai smerkė N. Savčenkos persekiojimą ir kvietė Kremlių grąžinti ją į tėvynę. Socialiniuose tinkluose pagreitį įgavo akcija #FreeSavchenko.
2016-ųjų kovo pabaigoje Rusijos teismas paskelbė nuosprendį – 22 metai kalėjimo. Galų gale, derybos dėl jos išlaisvinimo pasistūmėjo, netrukus ji buvo apkeista į du Rusijos karius, suimtus Ukrainos teritorijoje.
Istorijoje su N. Savčenko didžiausia problema – joje pačioje. Ir čia sunku kažkuo iš esmės kaltinti Ukrainos valdžią. Ji padarė viską, ką galėjo, kad išgelbėtų Nadiją. Vos grįžusi ji dar turėjo milžinišką liaudies pasitikėjimą – 45 proc. Tikriausiai didžiausią iš visų politikų. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad buvusi lakūnė nesirengia bendradarbiauti su oficialiąja valdžia ar ta pačia savo frakcija, ir veiks taip, kaip jai šaus į galvą. Pavyzdžiui, važinės į okupuotą teritoriją ir pradės savo derybas su smogikais.
J. Timošenko, suprasdama, kad nebekontroliuoja liaudies didvyrės, nei veiksmų, nei pasisakymų, išbraukė ją iš frakcijos. Reikia pripažinti, kad lakūne iš esmės tebuvo pasinaudota rinkimuose surenkant populiarumo taškų, o ne todėl, kad joje buvo įžvelgta kažkokios perspektyvos.
Vėliau Nadija pradėjo savo asmeninę politinę karjerą. Tačiau ir čia jai pritrūko stabilumo ir patirties išvengti mėtymo į šonus. Tai ji pareiškia, kad nori vadovauti Ukrainos liaudies judėjimui, įsitraukė į politinį projektą RUNA, pradėjo vadovauti partijai „Puolimas“, o 2017-ųjų liepą užregistravo partiją „Visuomeninė politinė Nadijos Savčenko platforma“.
„Ieškosime bet kokių būdų sustabdyti tuos žmones“
Kankinės pozicija, rodos, jai patiko ir tiko. Suimama ji šypsosi, su žiniasklaida bendrauja noriai, ir ragina valdžią bijoti ne jos, o liaudies. Ir toliau žarsto dviprasmiškus siūlymus, o pateiktų kaltinimų lyg ir neneigia – tačiau savo veiksmų terorizmu nevadina. Sako, kad „norėjusi apie teroro aktą pakalbėti, tačiau nebūtų jo vykdžiusi“.
„Žmones, kurie vykdo Ukrainos politiką, reikia sustabdyti“, – televizijai „NewsOne“ dar kovo 21-ąją kalbėjo liaudies deputatė, nepaisant to, jog jai jau buvo pateikti kaltinimai ruošusis surengti teroro išpuolį.
„Mes veiksime taip, kaip veikia kariai. Mes ieškosime bet kokių būdų sustabdyti tuos žmones, kurie daro politiką ir daro ją neteisingai, daro ir kenkia mums. Ir tai nėra kvietimas terorizmui, tai ultimatumas“, – pareiškė ji.
Liaudies deputatė pažymėjo, kad per paskutines dienas „ant jos nuleido visus šunis“. „Tai viskas, ką sugeba šita valdžia, – pareikšti, kad tu – „Kremliaus agentas“, „Maskvos ranka“ ir taip toliau. Tačiau tuo pačiu nepasakyti, kad visi šie procesai yra įmanomi tik todėl, kad prekiaujama yra viskuo: fronto linijoje, ekonomikoje, prekyboje su Rusija“, – pareiškė N. Savčenko.
N. Savčenko tragedija yra ta, kad po ilgo ir sudėtingo išbandymo Rusijos kalėjime, kur ji išgyvento iš tiesų sudėtingų akimirkų ir tvirtai jas atlaikė, laisvėje ji neteko visko – šalininkų ir Ukrainos piliečių palaikymo. Todėl dabar, net jei Ukrainos teisėsaugos pateikiami kaltinimai galimai ir nėra šimtu procentų įtikinantys, o priekyje dar laukia ilgas ir nemalonus teismo procesas, tikėtina, daug palaikančių #freeSavchenko nebus.
Kovo 23-ąją Ukrainoje teismas paskelbė, kad N. Savčenko yra paliekama už grotų be teisės išeiti už užstatą.
