O. Reznikovas apibūdino Rusijos vykdomą agresiją kaip V. Putino „asmeninę maniją“ ir teigė, kad konfliktas vienaip ar kitaip tęsis, kol jis išliks valdžioje Kremliuje.
Net jei būtų pasiektos paliaubos ar įsteigtos buferinės zonos, Rusija ir toliau vykdytų hibridinį karą – kaip tai darė iki 2022 m. plataus masto invazijos.
Pasak O. Reznikovo, tikėtina, kad V. Putino artimiausios aplinkos atstovai, galintys perimti valdžią, nesiryžtų tęsti karo dėl Vakarų taikomų sankcijų, kurios smarkiai paveikė šalies ekonomiką.
„[Putinas] bijo Ukrainos, nes mes keliame grėsmę jo režimui“, – sakė O. Reznikovas, kuris nuo invazijos pradžios iki 2023 m. rugsėjo ėjo gynybos ministro pareigas, laikraščiui „The Times“.
„Jeigu Rusijos gyventojai pamatys, kad demokratinis, liberalus, europietiškas kelias yra geresnis už tironiją, režimui tai taps išlikimo klausimu“, – tęsė jis.
Ir pridūrė: „Todėl manau, kad tik pasikeitus valdžiai Rusijoje turėsime realią galimybę gyventi taikiai ir normaliai kartu su rusais.“
Jo žodžiai atspindi didėjančią Ukrainos visuomenės frustraciją dėl užsitęsusio karo.
Derybos dėl paliaubų – „fikcija“
Šiais metais Ukrainos ir Rusijos derybinės delegacijos du kartus susitiko Stambule (Turkija) siekdamos sudaryti paliaubas. Abiem atvejais pavyko susitarti tik dėl tolesnio belaisvių apsikeitimo.
Tuo pat metu Kremliaus vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis, remdamasis Didžiojo Šiaurės karo (trukusio 21 metus nuo 1700 m.) pavyzdžiu, pareiškė, kad Rusija pasirengusi tęsti karą tiek, kiek reikės.
59-erių O. Reznikovas, dabar dėstantis derybų strategiją universitetuose visame pasaulyje, teigė, kad dabartinės derybos dėl paliaubų tėra Rusijos fikcija, skirta įtikinti Baltuosius rūmus, jog Maskva tariamai siekia taikos, taip stengdamasi išvengti naujų sankcijų.
Per pirmąsias 2022 m. invazijos savaites O. Reznikovas dalyvavo derybose su Rusijos atstovais Baltarusijoje ir Turkijoje. Pasak jo, Rusijos delegacijos atvyko tik su viena sąlyga – Ukrainos kapituliacija. Jo nuomone, ši pozicija išliko nepakitusi ir per paskutinius susitikimus.
Nepaisant to, jis teigė, kad derybos vis tiek reikalingos, jei jomis pavyktų pasiekti bent dalinį ugnies nutraukimą, pavyzdžiui, oro erdvėje, kur Rusija vykdo smūgius.
Paklaustas apie V. Putino karinius tikslus, O. Reznikovas prisiminė sceną iš 1980-ųjų britų politinės komedijos „Taip, ministre pirmininke (angl. „Yes, Prime Minister“), kurioje kalbama apie sovietinę taktiką – strategiją, pagal kurią siekiama daugybės mažų pergalių, galiausiai lemiančių reikšmingą rezultatą.
Jis prisipažino, kad karo pradžioje tikėjo, jog V. Putinas turės ribą, kiek nuostolių gali toleruoti: „Maniau, kad jei jie neteks 100 tūkst. karių, sustos. Juk Sovietų Sąjunga pasitraukė iš Afganistano praradusi 18 tūkst. karių. Bet buvau naivus.“
Birželį Rusija peržengė milijono žuvusių ar sužeistų karių ribą. Nepaisant to, šalis kiekvieną mėnesį į kariuomenę pritraukia apie 30 tūkst. naujų šauktinių, viliojamų dideliais atlyginimais ir premijomis. Tad tikėtis nuostolių – beviltiška.
„Jie turi milžiniškus žmogiškuosius išteklius – šalyje gyvena 130 milijonų žmonių. Todėl jiems nesudėtinga naudoti šiuos karius kaip patrankų mėsą. Žmogaus gyvybė jiems neturi jokios vertės“, – sakė O. Reznikovas
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
