Ukrainos kariuomenė kiek anksčiau skelbė, kad Rusija Ukrainos okupuotose teritorijose, be vidaus kariuomenės pajėgų, dislokavusi apie 400 tūkst. karių. Generalinio štabo duomenimis, Rusijoje ruošiama priverstinė mobilizacija, kuri leistų suformuoti net 700 tūkst. karių smogiamąją jėgą.
Ukrainiečių teigimu, 40 tūkst. čečėnų karių norima panaudoti vietoje „sušaudymo būrių“, einančių iš paskos reguliariajai kariuomenei. Britų žvalgyba tuo metu skelbia, kad iki metų pabaigos Rusijos kariuomenė turės 420 tūkst. kontraktininkų.
Karo analitikų teigimu, karių skaičiaus didinimas Rusijoje pasireikš darbo jėgos mažėjimu pramonėje, tačiau IT sektoriaus darbuotojų tai nepalies.
Maža to, pasienyje jau sukauptos ir didelės raketų paleidimo įrenginių pajėgos: skelbiama apie 46 „Iskander“ raketų paleidimo sistemas, kurios kels nuolatinę grėsmę kairiajam Dnipro krantui ir daliai upės dešiniojo kranto.
Karybos ekspertas, Ukrainos kariuomenės atsargos pulkininkas Vladislavas Selezniovas, remiantis šaltiniais Kryme, pareiškė, kad Rusija ruošia puolimą rugsėjo 26-28 dienomis. Anot jo, būtent tomis dienomis Rusija gali pakartoti plataus masto puolimo Ukrainoje operaciją.
„Jeigu vyksta priešo dalinių išstatymas puolimui, tai jis ir bus. Šiaurėje, Kupjansko-Lymano kryptimis priešas statosi gynybinius įtvirtinimo palei kairįjį Oskolo upės krantą. To reikia siekiant užfiksuoti teritorijų užkariavimus Charkivo srityje. Kitas dalykas – svajonės kontroliuoti visą Luhansko sritį ir įgyvendinti vieną iš taip vadinamos spec. karinės operacijos užduočių“, – „Focus“ cituojamas V. Selezniovas.
Rimto pasirengimo organizuoti aktyvų puolimą Avdijivkos, Marijinkos ir Bachmuto kryptimis kol kas nematyti, tvirtinama „Focus“. Jeigu Rusijos pajėgos sulauktų pastiprinimo, jie galėtų bandyti pralaužti Ukrainos pajėgas už Šiaurės Doneco kanalo Donbase.
Rusijai taip pat svarbu išlaikyti Robotynės, Tokmako ir Berdiansko kontrolę, nes tai yra Ukrainos pietinių teritorijų jungtis su Krymu, vienintelis koridorius sausuma. Dabar ryšys Kerčės tiltu nebėra stabilus ir Rusijos prezidentas tai supranta, pažymėjo ekspertas.
V. Selezniovas taip pat įsitikinęs, kad tariamas Rusijos ekonominis nepajėgumas tęsti karą yra mitas. Maža to, ginkluotės tiekimu prisidės Iranas su Šiaurės Korėja.
„Rusijoje paleisti gynybinių gamyklų pajėgumai, kolaboruojama su kitomis atstumtosiomis šalimis: Šiaurės Korėja ir Iranu. Kuomet kalbama apie nuvargusią Putino armiją, o rusų ekonomika neturi galimybių pasigaminti ginklų, tai melas. Civilizuotas pasaulis ir toliau perka iš Maskvos naftą ir dujas, tik naudojasi pilkosiomis schemomis“, – aiškino V. Selzniovas.
Turėdami pinigų, okupantai visuomet ras ginkluotės karui Ukrainoje. Istorijų skleidimas apie karo veiksmų baigtį dėl Putinui pasireiškusio resursų trūkumu yra nesąžininga pirmiausiai Ukrainos karių atžvilgiu, pažymėjo ekspertas.
Šaltis ir purvas – ne problema Ukrainos kariuomenei
JAV karo tyrimų instituto analitikai mano, kad Ukrainos pajėgos nesusilpnins kontrpuolimo pablogėjus orams. Atnaujintą Ukrainos puolimą tikimasi išvysti atėjus žiemai.
„Žiemą Ukrainoje būna dideli šalčiai, todėl vietovė tampa palankesnė mechanizuotam manevriniam karui, o Ukrainos kariuomenė išreiškė norą pasinaudoti šiomis oro sąlygomis 2023-2024 m. žiemą“, – skelbiama ataskaitoje.
Karas tęsis tol, kol nebus grįžta prie 1991-ųjų sienų ribų
Ukrainos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Ukrainoje karas gali baigtis tik sugrįžus prie 1991-ųjų administracinių sienų.
„Kalbant apie mano asmeninę poziciją – tai grįžimas prie 1991-ųjų. Nieko čia pasikeisti negali, jokio kito šio karo užbaigimo varianto nėra“, – pareiškė K. Budanovas.
Jis pažymėjo, kad priešingu atveju konfliktas tęsis „visą gyvenimą“ viena ar kita forma – tęsis pasienio susidūrimai, apsikeitimai raketų smūgiais ir atakos bepiločiais.
„Siekiant tai sustabdyti, reikia grįžti prie pasaulio pripažintų sienų ir pasaulėtvarkos, kuri buvo kuriama daugelį metų“, – pažymėjo ukrainiečių žvalgybos vadas.
Jis taip pat priminė, kad Rusija, nepaisant nuolat deklaruojamos pagarbos tarptautiniams įstatymams ir tvarkoms, kiekvieną sykį jas pažeidžia. K. Budanovo teigimu, jeigu hipotetiškai kažkas nutiks kitaip, tai bus signalu visiems, kad bet kuriame pasaulio taške galima teroristiniais veiksmais keisti pasaulėtvarką ir gyvenimą iš esmės, o tai jau blogai baigsis ne tik Ukrainai.
