Pasak žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, žuvo pulkininkas Aleksandras Bespalovas, kuris buvo 59-ojo gvardijos tankų pulko vadas.
Tiesa, nėra žinoma, kokiomis aplinkybėmis ir kur tiksliai buvo nužudytas rusų pulkininkas.
Teigiama, kad A. Bespalovas buvo palaidotas Ozersko mieste.
Viename iš įrašų, kurį galimai rašė A. Bespalovo sesuo, buvo teigiama, kad „neįmanoma nusakyti žodžiais, kokį skausmą tenka pajusti, kai prarandi artimo ir brangaus žmogaus.“
The #Ukraine Armed Forces claim that they eliminated the next Russian top military officer - a commander of the elite Russian 59th tank regiment, Col. Alexandr Bespalov. pic.twitter.com/MuZp3F2Xwv
— Victor Kovalenko (@MrKovalenko) April 8, 2022
V. Zelenskis: Mariupolyje tikriausiai žuvo „dešimtys tūkstančių“ žmonių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienį prašydamas Pietų Korėjos parlamentarų karinės pagalbos, pareiškė manąs, kad Mariupolyje žuvo „dešimtys tūkstančių“ žmonių.
Kreipdamasis vaizdo ryšiu į Pietų Korėjos Nacionalinę Asamblėją, V. Zelenskis teigė, kad Rusija „visiškai sunaikino“ šį apsiaustą pietrytinį uostamiestį.
„Rusai visiškai sunaikino Mariupolį ir pavertė jį pelenais. Tikriausiai žuvo dešimtys tūkstančių Mariupolio gyventojų“, – sakė jis Pietų Korėjos įstatymų leidėjams.
„Tačiau Rusijai Mariupolis yra tik pavyzdys. Ponios ir ponai, XX amžiuje matėme daug panašaus naikinimo“, – pridūrė jis.
Pasak V. Zelenskio, Seulas galėtų padėti jo šaliai kovoti su Rusija, jei tieks įvairią karinę įrangą – „nuo lėktuvų iki tankų“.
„Jei Ukraina gaus tokių ginklų, jie ne tik išgelbės paprastų žmonių gyvybių, bet ir suteiks galimybę išgelbėti Ukrainą“, – sakė jis.
Pietų Korėja perdavė Ukrainai maždaug milijardo vonų (756 tūkst. eurų) vertės nemirtinos karinės įrangos, tokios kaip neperšaunami šalmai ir medicinos priemonės, pirmadienį naujienų agentūrai AFP nurodė šalies Gynybos ministerija.
Tačiau ji atmetė neseniai Ukrainos pateiktą prašymą atsiųsti priešlėktuvinių ginklų, nurodžiusi, kad tokios ginkluotės tiekimas paveiktų Pietų Korėjos karinę parengtį.
Dėl Pietų Korėjos saugumo situacijos Seulo galimybės tiekti Ukrainai „mirtinų ginklų sistemas yra suvaržytos“, AFP sakė Gynybos ministerijos pareigūnas.
1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi tik paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi, todėl abi pusiasalio valstybės, skiriamos smarkiai įtvirtintos sienos, techniškai tebekariauja.
JAV yra dislokavusios Pietų Korėjoje maždaug 28,5 tūkst. savo karių, turinčių apsaugoti šalį nuo branduolinį ginklą turinčios kaimyninės Šiaurės Korėjos.
V. Zelenskis savo kreipimesi paminėjo Korėjos karą, sakydamas, kad Ukrainai turėtų būti suteikta panašaus lygio tarptautinė parama, kokios sulaukė Seulas.
„Praėjusio amžiaus 6-ame dešimtmetyje pietų korėjiečiai išgyveno karą, per kurį žuvo daug civilių gyventojų“, – sakė jis.
„Tačiau Pietų Korėja nugalėjo. Tuo laikotarpiu tarptautinė bendrija suteikė daug pagalbos“, – kalbėjo jis.
Pietų Korėjos parlamentaras Park Hong-geu iš Demokratų partijos sakė, kad skaudu stebėti, kaip kenčia Ukraina.
„Kadangi didžioji dalis tarptautinės bendrijos palaiko Ukrainą, tikiu, kad taika ateis“, – sakė jis.
„Kalbant apie viltį dėl taikos, Pietų Korėjos Nacionalinėje Asamblėjoje nėra nei valdančiųjų, nei opozicinių partijų. Nacionalinė Asamblėja dirbs išvien dėl taikos Ukrainoje“, – pridūrė įstatymų leidėjas.
Keletas Pietų Korėjos politikų, įskaitant išrinktąjį prezidentą Yoon Suk-yeolą (Jun Sukjolą), sulaukė kritikos dėl kai kurių prieštaringų savo žingsnių, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą.
Per prezidento rinkimų kampaniją Yoon Suk-yeolas ištrynė tviteryje jo paskelbtą įrašą apie Ukrainą su keista nuoroda į 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją – nuotrauka, kurioje matomas „pikto veido“ mandarinas.
Jo varžovas rinkimuose Lee Jae-myungas taip pat sulaukė kritikos dėl savo pareiškimo, esą Ukrainos prezidentas provokavo Rusiją, todėl galiausiai kilo karas.
