Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę, Ukrainoje užregistruotas didžiausias pasaulyje kasetinių šaudmenų aukų skaičius per metus, savo metinėje ataskaitoje teigė Koalicija prieš kasetinius šaudmenis (Cluster Munition Coalition, CMC).
Grupė nurodė, kad Ukrainoje kasetines bombas naudojo abi pusės, o nuo karo pradžios dėl šių ginklų žuvo ir buvo sužeista daugiau kaip 1 tūkst. žmonių. Didžioji dauguma aukų užregistruota 2022 metais.
Tačiau ataskaitoje pabrėžiama, kad 2023-iaisiais užregistruotas skaičius greičiausiai yra gerokai mažesnis nei realus.
Kasetinius šaudmenis galima numesti iš lėktuvų ar paleisti iš artilerijos pabūklų, jie sprogsta ore ir plačiai paskleidžia savo ruožtu taip pat sprogstančius elementus.
Tokie ginklai kelia ir ilgalaikę grėsmę, nes daug elementų iškart nesprogsta, pasilieka teritorijoje ir iš esmės veikia kaip sausumos minos, galinčios sprogti po daugelio metų.
Ataskaitoje teigiama, kad Ukrainoje kasetinių šaudmenų elementais užteršta daugiau dirbamos žemės nei sausumos minomis.
Prieš karą Ukrainoje kelerius metus nebuvo registruojama kasetinių šaudmenų aukų.
Tačiau 2022 metais šalyje užregistruota 916 aukų, o pernai iš 219 visame pasaulyje užregistruotų nukentėjusieji Ukrainoje sudarė beveik pusę.
Ataskaitoje teigiama, kad iš 2023 metais visame pasaulyje užregistruotų kasetinių šaudmenų aukų 118 žuvo dėl tiesioginių šių ginklų atakų, o likęs 101 žmogus žuvo arba buvo sužeistas dėl kasetinių šaudmenų elementų Ukrainoje, Sirijoje, Mianmare, Azerbaidžane, Irake, Laose, Libane, Mauritanijoje ir Jemene.
„Manoma, kad tikrasis aukų skaičius yra gerokai didesnis“, – perspėjo CMC.
Ataskaitoje teigiama, kad, tiek Rusijai, tiek Ukrainai toliau naudojant kasetinius šaudmenis, neįmanoma sistemingai dokumentuoti ir nustatyti, kuri pusė atsakinga už kokius išpuolius ar aukas.
„Pasibaisėtini ginklai“
CMC teigimu, kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir perdavimas tokiose šalyse kaip Rusija ir Ukraina kenkia tarptautinėms pastangoms juos visiškai uždrausti.
Nė viena jų nėra tarp 112 valstybių, prisijungusių prie 2008 metų Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, kuria draudžiama naudoti, perduoti, gaminti ir sandėliuoti kasetines bombas.
„Šalių, kurios neuždraudė kasetinių šaudmenų, veiksmai kelia pavojų civiliams gyventojams ir kelia grėsmę tarptautinės sutarties, draudžiančios šiuos pasibaisėtinus ginklus, vientisumui ir visuotinumui“, – sakė CMC vadovė Tamar Gabelnick.
Vienintelės kitos dvi šalys, kuriose pernai buvo užregistruotos kasetinių šaudmenų atakos – Mianmaras ir Sirija – taip pat nėra prisijungusios prie konvencijos.
Jungtinės Valstijos, kurios taip pat nėra šios sutarties šalis, sukėlė pasipiktinimą dėl savo 2023-iųjų liepą priimto sprendimo perduoti Kyjivui kasetinių šaudmenų.
Per pirmuosius devynis mėnesius po šio sprendimo JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pritarė penkiems tokiems perdavimams, sakoma ataskaitoje.
CMC taip pat išreiškė susirūpinimą dėl liepą įvykusio Lietuvos Seimo balsavimo dėl šalies pasitraukimo iš sutarties.
Šis sprendimas, kuris dar neįsigaliojo, yra „neapgalvotas ir ignoruoja civilinės žalos riziką“, perspėjo Mary Wareham (Meri Veram) iš žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“.
„Lietuvai dar nevėlu įsiklausyti į raginimus sustabdyti jos planuojamą pasitraukimą“, – pridūrė ji.
Lietuvos institucijos teigia, kad prisiimti tarptautiniai teisiniai įsipareigojimai apriboja šalies ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą.
Valdžios pareigūnai taip pat tvirtina, kad pasitraukimas iš konvencijos nepaneigia Lietuvos įsipareigojimų tarptautinės humanitarinės teisės principams.
