Kilus ginkluotiems susirėmimams Donecke, laikinasis Ukrainos prezidentas Oleksandras Turčynovas nutarė atnaujinti šaukimą į šalies kariuomenę.
Dekretas išleistas prorusiškiems kovotojams užėmus Donecko prokuratūrą.
Ukraina kaltina Rusiją organizuojant įvairių valstybinių institucijų užgrobimą šalies rytinėse teritorijose. Maskva tai neigia.
---------------
(atnaujinta 18.17)
Ukrainos vidaus reikalų ministerija pranešė, jog prokuratūrą užėmę šturmuotojai panaudojo ginklus. Institucijos duomenimis buvo sužeistas vienas pareigūnas.
----------------
Maždaug 300 prorusiškų aktyvistų ketvirtadienį atakavo prokuratūros pastatą Ukrainos rytiniame Donecko mieste, pranešė ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Per naujausius neramumus krizės krečiamoje Rytų Ukrainoje minia svaidė akmenis į maždaug 100 riaušių milicininkų, kurie gynė tą pastatą ir atsakė svaidydami kurtinamąsias granatas bei leisdami ašarines dujas.
Protestuotojai atėmė ginklus ir skydus iš kai kurių milicininkų, o keli pareigūnai pabėgo.
Bent keturi milicininkai buvo sužeisti per susirėmimus, kai juos puolė minia, skandavusi „Fašistai!“
Prokuratūra buvo puolama iš kelių pusių, sakė AFP žurnalistai, tačiau nepastebėta, kad būtų naudojami šaunamieji ginklai.
Apie milijoną gyventojų turintis pramoninis Doneckas yra pagrindinis miestas srityje, kurią prorusiški separatistai paskelbė „Donecko respublika“.
Audringi susirėmimai jame jau vyko balandžio 28 dieną, kai peiliais, beisbolo lazdomis ir metaliniais strypais ginkluoti vyrai atakavo vieną provakarietiškos Kijevo vyriausybės šalininkų mitingą.
Kijevo vyriausybė pripažino faktiškai nebekontroliuojanti neramumų apimto rytinio regiono, o laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas sakė, kad ji „bejėgė“ sustabdyti miestus užgrobiančius sukilėlius.
Jau daugiau nei 12 miestų ir miestelių Ukrainos rytuose ir pietryčiuose pateko į separatistų rankas. Sukilėliai žada gegužės 11-ąją surengti referendumą dėl atsiskyrimo nuo Kijevo ir glaudesnių ryšių su Rusija.
----------------
S. Lavrovas: Rusija atspari bet kokiam išorės spaudimui
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jo šalis atspari bet kokiam spaudimui iš išorės, tvirtindamas, jog faktas, kad Pietryčių Ukrainoje nėra Rusijos karių, tikrai nesusijęs su Vakarų sankcijomis Maskvai.
Tai sakydamas Rusijos ministras pridūrė, jog Maskva nenaudoja „gerai žinomų“ JAV diplomatijos metodų.
„Jeigu pareiškimai, kad Pietryčių (Ukrainoje) Rusijos karių nėra dėl sankcijų, atspindi norą pasiųsti man kažkokį signalą, jog Jungtinės Valstijos veikia ryžtingai ir pasiekia rezultatų – mums tokie metodai žinomi, bet mes jų nenaudojame“, – sakė S.Lavrovas žurnalistams Santjage po susitikimo su Čilės užsienio reikalų ministru Heraldo Munozu (Heraldu Munjosu).
Taip Rusijos diplomatijos vadovas pakomentavo žiniasklaidos pranešimus, kuriuose buvo cituojamas JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris).
J.Kerry žodžiai, kad Rusija nepasiuntė ginkluotųjų pajėgų į Pietryčių Ukrainą, paneigia Vašingtono pareiškimus, kad tą regioną, dabar faktiškai kontroliuojamą ginkluotų prorusiškų separatistų, yra „užplūdę“ Maskvos pasiųsti diversantai ir specialiųjų tarnybų agentai, teigė S.Lavrovas.
„Niekada nesiėmėme jokių veiksmų, paklusdami kieno nors spaudimui. Veikėme vadovaudamiesi Rusijos Federacijos nacionaliniais interesais, remdamiesi tarptautine teise ir visokeriopai atsižvelgdami į padėtį – tiek Krymo atžvilgiu ... tiek kalbant apie tai, kas susiję su mūsų pozicija dėl įvykių Ukrainos pietryčiuose“, – sakė jis.
----------------
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per pokalbį telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel pareiškė, kad Ukrainos kariuomenė turi būti atitraukta iš šalies pietryčių, turi būti nutrauktas smurtas ir pradėtas nacionalinis dialogas, jei norima taikiai sureguliuoti krizę, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.
„Vladimiras Putinas pabrėžė, jog dabar svarbiausia – išvesti ginkluotus dalinius iš (Ukrainos) pietrytinių sričių, nutraukti smurtą ir nedelsiant pradėti platų nacionalinį dialogą įgyvendinant konstitucinės reformos procesą, į kurį būtų įtraukti visi regionai ir politinės jėgos“, – pažymėjo Kremlius.
Pranešime taip pat nurodoma, kad per pokalbį, kuris įvyko A.Merkel iniciatyva, kanclerė paprašė V.Putino padėti išlaisvinti Europos karinius stebėtojus, kuriuos Rytų Ukrainoje įkaitais laiko prorusiški kovotojai.
„Angela Merkel paprašė padėti išvaduoti Ukrainos pietryčiuose sulaikytus karinius stebėtojus iš kelių Europos valstybių, tarp jų Vokietijos“, – sakoma Kremliaus pranešime.
„Abi šalys pažymėjo ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) tarpininkavimo potencialo maksimalaus išnaudojimo Ukrainoje svarbą“, - priduriama jame.
Lyderiai susitarė artimiausiu metu dar kartą pasikalbėti telefonu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
