Ant metalinės tvoros šalia parduotuvės ji parašė: „Chersonas yra Ukraina“. Užrašą ji papuošė auksinių dažų juosta – geltonu kaspinu, tapusiu Ukrainos pasipriešinimo Rusijos okupuotose teritorijose simboliu, rašo „The Guardian“.
„Tikrai buvo baisu, bet ji paprašė Dievo pagalbos“, – pasakojo vertėjas, apibendrindamas L. Aleksandrovos pasakojimą.
Jos vidurvasario protesto metu rusų buvo visur. Žmonės buvo apieškomi patikros punktuose, kai kurie net buvo verčiami nusirengti. Kiti paprasčiausiai dingo. Tačiau L. Aleksandrova manė, kad verta taip rizikuoti.
„Taip ji siekė parodyti, kad nepriima „rusizmo“. Ji nepripažįsta Rusijos buvimo šioje žemėje“, – tikino vertėjas, pavartodamas žodžių „Rusija“ ir „fašizmas“ junginį, kuriuo Ukrainoje dažnai yra apibūdinamos okupacinės pajėgos.
L. Aleksandrova, kalbėdama iš Chersono per nuolat trūkinėjantį „Zoom“ vaizdo skambutį, iškėlė savo senelio, kovojusio Antrajame pasauliniame kare, nuotrauką. Jis taip pat „anais laikais nepriėmė okupantų“, išvertė vertėjas.
L. Aleksandrova apie daugybę savo protesto aktų dabar gali kalbėti laisvai, kadangi Chersoną po daugiau nei aštuonis mėnesius trukusios Rusijos okupacijos išlaisvino Ukrainos pajėgos. Po išvadavimo Ukrainos tyrėjai aptiko „kankinimo kambarius“, kuriuose, kaip teigiama, dešimtys vyrų buvo sumušti, kankinami elektros šoku, o dalis – nužudyti.
„Buvo akimirkų, kai ji jautė didelę baimę, nes rusai pravažiuodavo pro ją savo automobiliais, praeidavo pro ją gatvėje – ji bet kada galėjo būti pastebėta“, – sakė vertėjas.
Dabar jos užrašu papuošta metalinės tvoros dalis nukeliavo į Briuselį, kur tapo vienu svarbiausių eksponatų dvi dienas trukusioje parodoje, skirtoje Geltonojo kaspino pasipriešinimui – nepriklausomam, nesmurtiniam paprastų žmonių judėjimui.
Paroda, kurią surengė Geltonojo kaspino judėjimas, remiamas vienos Ukrainos nevyriausybinės organizacijos ir viešųjų ryšių įmonės, vyko šalia Europos Parlamento, siekiant parodyti Europos sprendimus priimantiems asmenims, kaip atrodo realus gyvenimas Rusijos okupacijos sąlygomis.
Žalios tvoros plokštė yra aplamdyta ir pilna kulkų paliktų skylių – Rusijos atakų pėdsakų, sakė L. Aleksandrova. „Ji norėjo, kad tai taptų rusų žiaurių poelgių Chersone priminimu ir simboliu“, – tikino jos vertėjas.
Ukrainos vyriausybės duomenimis, Rusija okupavo daugiau nei 100 000 kvadratinių kilometrų šalies. Į šią teritoriją patenka 1 877 miestai, miesteliai ir kaimai. „Deja, užsieniečiams šis skaičius dažnai lieka abstraktus, – sakė Ukrainos ambasadorius Europos Sąjungoje Vsevolodas Čencovas. – Tūkstančiai drąsių žmonių kovoja su didžiuliu ideologiniu burbulu, į kurį Rusijos propaganda investuoja milijonus“.
Tarp tokių žmonių yra Ivanas, vienas iš Geltonojo kaspino judėjimo įkūrėjų, gyvenantis okupuotame Melitopolyje. Rusija bando „sukurti informacinį vakuumą, kuriame jums sakoma, kad „Ukrainos nėra“, „Ukraina tave paliko“, „tavo miestas rusiškas“, „Rusija čia liks amžinai“, – pasakojo vyras. Ivanas nėra tikrasis jo vardas, o viso pokalbio metu jis dėvėjo kaukę, kuri iš dalies uždengė jo veidą.
Pasipriešinimo aktai, tokie kaip geltonos juostelės nupiešimas ant tvoros, „rRodo, kad Ukraina vis dar nepriklausoma, kad jūs kažkada būsite išvaduoti – prašau, tik neimkite Rusijos paso“, – sakė jis.
Judėjimas gimė Chersone – pirmame dideliame Rusijos okupuotame mieste. Čia iš karto prasidėjo proukrainietiškos demonstracijos. Tačiau 2022 m. balandžio 27 d., kai protestuoti susirinko apie 500 žmonių, Rusijos kariai panaudojo ašarines dujas ir kurtinamąsias granatas, kad išvaikytų taikią demonstraciją. Nors tai neįbaugino tokių aktyvistų kaip L. Aleksandrova, jie suvokė, kad protestai turės pereiti į pogrindį.
Norėdami parodyti pasipriešinimą jie ant tvorų rišdavo geltonus kaspinus arba paišė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų inicialus (ЗСУ) ant viešųjų pastatų, kuriuos naudojo Rusijos pajėgos ar prorusiški administratoriai. Jie kabino plakatus su QR kodais, informuojančiais, kaip atsisakyti Rusijos paso ir neleisti savo vaikų į Rusijos valstybės kontroliuojamas mokyklas.
Judėjimas išplito į kitas okupuotas teritorijas. Ant plakatų, sienų ir tvorų puikavosi ukrainietiška raidė „Ï“, kuri rusiškoje abėcėlėje neegzistuoja ir yra būtina, norint ukrainietiškai užrašyti žodį „Ukraina“. Kai vietos valdžia siekė uždrausti prekybą mėlynais ir geltonais dažais, aktyvistai ėmė plėšyti senus drabužius, kad pasidarytų geltonų juostelių. Dar visai neseniai aktyvistai rusišką „Z“ simbolį pavertė ukrainietiškų spalvų smėlio laikrodžiu. Šio simbolio siunčiama žinia yra paprasta: Rusijos laikas šiose teritorijose senka.
Geltonojo kaspino judėjimas teigia, kad 8 000 žmonių okupuotose teritorijose naudojasi jų pokalbių robotu, kuris siunčia instrukcijas dėl įvairių protestų. Žmonių prašoma įkelti savo protesto veiksmų nuotraukas ir vaizdo įrašus, kad organizatoriai įsitikintų, jog jie yra aktyvūs. Šis pokalbių robotas užtikrina visų asmenų anonimiškumą.
„Kartais sunku pasitikėti kitais, nes žinai, kad bet kas gali pasakyti rusams, jog esi vietinis partizanas, ir tavo šeimai tai būtų tikrai sunku“, – sakė Ivanas.
