Apie 17 mln. ukrainiečių turėjo visam laikui ar laikinai palikti savo namus dėl Rusijos pajėgų puolimo, o 6 mln. jų atsidūrė užsienyje ir ten pasiliko. Ukrainos centrinis bankas prognozuoja, kad dėl atakų prieš energetikos infrastruktūrą 2024-aisiais šalį paliks dar 400 tūkst. Ekspertai pažymi, kad ukrainiečių pabėgėlius likti juos priėmusiose šalyse motyvuoja ir pastarųjų bandymas juos stipriau integruoti į darbo rinką.
Kyjivas norėtų susigrąžinti savo piliečius – žmonių trūksta ne tik fronte, bet ir šalies darbo rinkoje – tačiau ukrainiečiai gana greit įsitraukė į Europos darbo rinką, ir politikai tokiose šalyse, kaip Lenkija ar Vengrija, neskuba siųsti pabėgėlių atgal į tėvynę.
Ukrainiečiai dirba ir uždirba juos priėmusioms valstybėms
„Bloomberg“ skelbiama, kad be akivaizdžios priežasties – karo veiksmų Ukrainoje ir humanitarinės pagalbos pabėgėliams, yra ir ekonominė.
Pavyzdžiui, Lenkijoje pabėgėlių šeimos apsirūpina iš esmės pačios, skelbiama „Deloitte“ ataskaitoje. Darbo pajamos sudaro 80 proc. visų pabėgėlių iš Ukrainos pajamų, o praėjusiais metais jie Lenkijai atnešė nuo 0,7 iki 1,1 proc. BVP augimą.
Čekijoje ukrainiečių pabėgėliai sumokėjo beveik dvigubai daugiau mokesčių šių metų pirmąjį ketvirtį negu gavo socialinių pašalpų. Nepaisant to, kad dauguma iš 350 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių šalyje yra moterys su vaikais, net 72 proc. iš darbingo amžiaus pabėgėlių turi darbus.
Šių metų kovo mėnesį paviešintoje Lenkijos ekonomikos instituto (LEI) ataskaitoje skelbiama, kad Lenkijoje 65 proc. ukrainiečių pabėgėlių dirba. Gerai įsitraukė ukrainiečių pabėgėliai į darbo rinką Jungtinėje Karalystėje (61 proc.), Švedijoje (56 proc.), Lietuvoje (53 proc.) ir jau minėtoje Čekijoje (51 proc.). Žemiausias ukrainiečių pabėgėlių įdarbinimo lygis yra Vokietijoje (18 proc.), Šveicarijoje (19 proc.) ir Italijoje (19 proc.).
