Svarbiausi įvykiai:
23:50 | Žiniasklaida: Ukraina ruošiasi deryboms su Rusija
Kyjivas siekia „pradėti dialogą su Rusija“ ir surengti derybas dėl apsikeitimo kaliniais pagal formulę „visi už visus“, rašo „Kyiv Independent“.
Taip pat derybose turėtų būti aptariami klausimai ir dėl branduolinio saugumo.
Pasak minėto leidinio, Ukraina ruošiasi galimų derybų pagrindą su Rusija parengti šiam rudeniui.
23:10 | Kursko šturmas baigsis prie derybų stalo, bet neaišku, kas iškels savo sąlygas – „Bloomberg“
Nepanaikinus draudimo naudoti ilgojo nuotolio ginklus smūgiams Kursko srtiyje, Ukrainos ginkluotojų pajėgų vykdoma karinė operacija bus nereikšminga, rašo „Bloomberg“.
UNIAN, remdamasi portalo „Bloomberg“ publikacija, rašo, kad šiuo metu daug dėmesio skiriama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio „Kursko gambitui“, mat yra svarstoma, ar toks žingsnis privers Rusijos vadovą Vladimirą Putiną atitraukti savo karius nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje (Donbase).
Jei taip nutiktų, kaip teigiama publikacijoje, ukrainiečių puolimas Kursko srityje būtų laikomas karine sėkme, o tai leistų sumažinti patiriamą spaudimą fronte.
„Kol kas tai nepasiteisino. Vietoje to Rusija suintensyvino puolimą Donbase, o iš kitų regionų sutelkė negausias pajėgas, kad sustabdytų ukrainiečių puolimą prie Kursko. Tačiau toks susitelkimas gali būti šiek tiek klaidingas“, – rašo apžvalgininkas Markas Čempionas.
Pažymima, kad jei surengtas puolimas Kurske, kaip viliasi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, užtikrins sąjungininkų paramą, ginklai ir toliau bus perduodami, o Vakarų lyderiai nuspręs panaikinti draudimus, susijusius su ilgojo nuotolio raketų naudojimo, tokiu atveju mūšio lauke esą galima pasiekti kur kas daugiau geresnių rezultatų.
Jei toks scenarijus išsipildytų, publikacijoje teigiama, kad tai suteiktų ne tik taktinę, bet ir strateginę nauda, kuri galėtų lemti tolimesnę karo eigą. Pavyzdžiui, Kyjivas turėtų palankesnes derybines sąlygas, jeigu rusų kariuomenei nepavyktų atsikovoti prarastų Kursko srities teritorijų.
Tačiau, kaip pastebi apžvalgininkas, jei puolimas Kurske nepaskatins sąjungininkų veikti aktyviau ar įtikinti sušvelninti apribojimus dėl tolimojo nuotolio ginklų naudojimo, strateginė nauda būtų prarasta.
„Tikėtina, kad Ukraina taip pat prarastų svarbų transporto mazgą Pakvorsko mieste, esančiame Donbase, ir Putinas galiausiai priartės prie Donecko ir Luhansko sričių užėmimo. Tad kažkuriuo metu Ukrainai tektų užmegzti derybas dėl taikos tokiomis sąlygomis, kurios būtų panašios į 2014 m. susitarimą, o tai tik padrąsins V. Putiną vėliau sugrįžti į kovą“, – svarstė apžvalgininkas.
Jis taip pat pastebi, kad kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant ir patį V. Zelenskį, žino, kad ši konfrontacija baigsis prie derybų stalo, tačiau neaišku, kas iškels sąlygas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino sąjungininkus panaikinti apribojimus naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją.
„Ukrainą nuo to, kad sustabdytų Rusijos kariuomenės judėjimą fronte, skiria tik vienas sprendimas, kurio laukiame iš savo partnerių: sprendimas dėl tolimojo nuotolio pajėgumų“, – sakė V. Zelenskis kalboje Ukrainos ambasadoriams.
Padėtis rytiniame Donecko regione reiškia, kad bet koks delsimas faktiškai reiškia „paramą Rusijos puolimui“, teigė jis.
V. Zelenskis anksčiau pirmadienį pareiškė, kad jo kariai vykdo savo tikslus per beveik prieš dvi savaites pradėtą puolimą Rusijos Kursko srityje.
22:25 | Donecko srityje iš 90 gyvenviečių evakuoti visi vaikai
Donecko srityje iš 90 gyvenviečių evakuoti visi vaikai, dar 4912 vaikų liko 30-yje pafrontės gyvenviečių Kramatorsko ir Bachmuto rajonuose.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, situacija fronte komplikuojasi, ir kartu su ja komplikuojasi humanitarinė situacija.
„Tai svarbu atminti ir mums, ir mūsų sąjungininkams Vakaruose“, – pažymėjo V. Filaškinas.
Jis pareiškė, kad srities administracija kartu su policija, gelbėtojais ir labdaros organizacijomis jau evakavo į saugesnius Ukrainos regionus visus vaikus iš 90 Donecko srities gyvenviečių, o dar 4912 vaikų liko 30-yje pafrontės gyvenviečių Kramatorsko ir Bachmuto rajonuose.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugpjūtį iš Donecko srities buvo evakuoti 33 tūkst. žmonių, tarp jų – 3860 vaikų.
21:56 | Buvęs NATO generolas pareiškė, kada galėtų baigtis karas Ukrainoje
Čekijos prezidentas, buvęs NATO generolas Petras Pavelas pareiškė, kada Rusijos pradėtas karas Ukrainoje galėtų baigtis.
Kaip rašo UNIAN, P. Pavelas mano, kad karas Ukrainoje tęsis tol, kol bus įrodyta abiems pusėms, kad karinėmis priemonėmis politinių tikslų pasiekti nėra įmanoma.
„Tai gali įvykti ir šiais metais, taip pat tai gali nutikti kitąmet arba po daugelio metų“, – svarstė jis.
Tiesa, buves NATO generolas neatmeta, kad Rusijos pradėta karinė invazija Ukrainoje gali pereiti iš aktyvios fazės į įšaldyto konflikto etapą, kuris, jo manymu, „galėtų tęstis ne vienerius metus“.
„Aš visgi manau, kad po kelerių metų abi pusės supras, kad žengti tolyn neįmanoma, tad prasidės derybos.
Pasaulio galingosios valstybės – ne tik JAV, bet ir Kinija – turėtų prie to labai prisidėti. Ir politiniu, ekonominiu bei diplomatiniu būdu pastūmėti abi valstybes pradėti derybas“, – kalbėjo jis.
P. Pavelas taip pat užsimena, kad Europos Sąjunga (ES) yra didelė ekonominė bei politinė jėga. Nepaisant to, jo teigimu, ES negali padaryti įtakos viena – tam reikia kitų demokratinių valstybių vieningumo, JAV pagalbos.
21:25 | Chersone rusai iš drono atakavo civilinį automobilį, nukentėjo du žmonės
Chersone rusai iš drono atakavo civilinį automobilį, nukentėjo 57 metų vyras ir 54 metų moteris.
Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Okupacinė kariuomenė Chersone iš bepilotės skraidyklės atakavo civilinį automobilį“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad, dronui ant transporto priemonės numetus sprogmenį, nukentėjo du žmonės. 57 metų vyrui diagnozuota sprogimo sukelta trauma ir kontūzija. Medikai pagalbą jam suteikė vietoje. 54 metų moteris nugabenta į ligoninę. Ji patyrė sprogimo sukeltą traumą ir skeveldrinių sužeidimų.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono priemiestyje Antonivkoje rusų dronas pražudė 84 metų moterį. Taip pat Chersono priemiestyje rusų dronas atakavo automobilį, buvo sužeisti 66 metų ir 52 metų vyrai.
20:58 | J. Borellis: Kursko srities puolimas – skaudus smūgis Putinui
Po pokalbio su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, rašydamas socialiniame tinkle „X“, Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pavadino Kursko srities puolimą „skaudžiu smūgiu Rusijos prezidento Putino naratyvui“.
Jis taip pat pasisakė už tai, kad „pagal tarptautinę teisę būtų panaikinti apribojimai naudoti pajėgumus prieš Rusijos kariuomenę, dalyvaujančią agresijoje prieš Ukrainą“.
ES užsienio politikos vadovas teigė, kad toks pokytis „sustiprintų Ukrainos savigyną, nes Rusija nebetektų priedangos savo išpuoliams“, be to, būtų išsaugotos gyvybės ir paspartintos pastangos sudaryti taiką.
J. Borrellis sakė, kad šis klausimas bus įtrauktas į diskusijų darbotvarkę rugpjūčio 29–30 dienomis Briuselyje vyksiančiuose ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimuose, kuriuose dalyvaus ir D. Kuleba.
Pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė šalims partnerėms apie būtinybę leisti naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje, kad būtų sustabdytas rusų veržimasis į Rytų Ukrainą.
Po dvejų su puse metų Rusijos karo Ukrainoje Kyjivas perėmė iniciatyvą ir rugpjūčio 6-ąją pasiuntė karius į vakarinę Kursko sritį.
Ukraina teigia užėmusi dešimtis regiono gyvenviečių, o Rusija sako, kad daugiau kaip 120 tūkst. civilių gyventojų turėjo bėgti iš šio regiono.
Tačiau kovų epicentras išlieka Rytų Ukrainoje, kur Rusijos kariuomenė toliau žengia į priekį – pastarosiomis dienomis užėmė kelias gyvenvietes.
20:30 | Puolimas Kursko srityje gali tapti spąstais Ukrainos kariuomenei – „The New York Times“
Rusija siekia naudos iš Ukrainos puolimo Kursko srityje, o Kyjivo manevras gali tapti spąstais, rašo „The New York Times“.
Publikacijoje analitikai svasto, kad Ukraina, įsiverždama į Rusijos teritoriją, praplėtė fronto linijas. Tad šioje situacijoje, pasak analitikų, gali laimėti ta pusė, kuri turi daugiau resursų.
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas po Ukrainos įsiveržimo į Kursko sritį pažadėjo ryžtingą atsaką. Tačiau, kaip teigiama leidinyje, iki šiol V. Putinas didžiausią dėmesį skiria invazijai Ukrainoje.
Visgi netikėtas ukrainiečių puolimas Kursko srityje dar kartą išryškino rusų žvalgybos padarytas klaidas ir tai, kad šalies kariuomenė neturi didelio rezervo karių.
Be to, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms veržiantis gilyn, daugelį rusų sukrėtė vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip pasiduoda rusų šauktiniai, taip pat pasieniečiai. O tai pamynė V. Putino pareiškimus – esą Ukrainoje invaziją vykdo gerai apmokomi, atsidavę savanoriai.
Tačiau kova Rusijos pasienio regionuose vis dar yra ankstyvoje stadijoje, o vykdomas Kursko invazijos tempas suteikia V. Putinui laiko sureguliuoti savo atsaką.
„Įsiveržimas į Kurską neabejotinai yra smūgis Kremliaus reputacijai“, – kalbėjo Rusijos politologė Tatjana Stanovaja.
Visgi, pasak jos, „mažai tikėtina, kad tai sukels didelį socialinį ar politinį gyventojų nepasitenkinimą“.
„The Washington Post“ rašo, kad kariniu požiūriu, žvelgiant iš Rusijos perspektyvos, Kyjivo gambitas gali sumažinti šalies karinių pajėgų galią, o taip pat nebus pasiekta laimėjimų ir kitose fronto linijose.
Tad analitikai svarsto, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio trumpalaikė politinė pergalė vėliau gali tapti strateginiu pralaimėjimu, o Kursko operacija, kuri vadinama puikiu kariniu perversmu, taptų spąstais Ukrainos kariuomenei.
„Įsiveržimas į Kurską tik pratęsė ir toliau tęsia sekinantį karą, kuriame Rusija turi išteklių pranašumą“, – sakė Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos politologas Vasilijus Kašinas, tyrinėjantis politinius Rusijos pradėto karo padarinius.
Pasak jo, jei Ukraina tikėjosi, kad po įsiveržimo į Kursko sritį rusai patirs sukrėtimą ir netikės vykdomo karo prasme, taip neįvyks.
„Labiau tikėtina, kad tai sukels pyktį ir pripažinimą, kad karas buvo neišvengiamas“, – svarstė V. Kašinas.
Analitikai teigia, kad Rusijos kariuomenės vadai taip pat gali bandyti sutelkti dideles pajėgas, kad sunaikintų ukrainiečių užnugarį Kursko srityje, arba pasinaudoti savo oro ir artilerijos pranašumu ir taip palaipsniui priversti ukrainiečių pajėgas atsitraukti.
Tiesa, atkreipiamas dėmesys, kad abiejų šių strategijų įgyvendinimas gali užtrukti keletą savaičių ar net mėnesius, o tai būtų pasiekta kovų, verdančių kitose fronto linijų, sąskaitą. Publikacijoje taip pat pažymima, kad tai atspindi dabartinę karo realybe, jog nei Rusija, nei Ukraina esą neturi pakankamai išteklių, kad viena iš kariaujančių pusių nutrauktų kovas.
Pats V. Putinas, kaip teigiama leidinyje, mažai ką užsiminė apie savo tolimesnę strategiją, nors žadėjo ryžtingai atsakyti į Kyjivo veiksmus. Vietoje to jis apsilankė saldainių fabrike.
19:55 | Ukraina su partnerių pagalba konsultuojasi dėl apsikeitimo belaisviais
Ukraina su partnerių pagalba rengia konsultacijas dėl savo piliečių grąžinimo iš Rusijos nelaisvės, šis procesas tęsiamas.
Tai pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Pareigūnas pažymėjo, kad Ukraina visada kėlė ir kelia iniciatyvas, kurios gali padėti susigrąžinti šalies piliečius iš Rusijos nelaisvės.
„Aš viešai informavau, kad, prasidėjus karinei operacijai Kursko srities teritorijoje, Rusija parodė iniciatyvą. Tai kol kas viskas, ką galiu pasakyti. Kai ateis laikas ir Ukrainos piliečiai fiziškai grįš iš Rusijos nelaisvės, jūs tai tikrai sužinosite“, – teigė D. Lubinecas, atsakydamas į klausimą, ar planuojama apsikeisti karo belaisviais su Rusija.
Jis patikino, kad Ukraina su partnerių pagalba šiuo tikslu daro viską, kas įmanoma, ukrainiečių grąžinimo iš nelaisvės klausimas nuolat svarstomas darbo susitikimuose dėl ketvirtojo Taikos formulės punkto įgyvendinimo.
D. Lubinecas nepanoro atsakyti į patikslinantį klausimą, ar pavyko susitarti dėl mainų su Rusijos ombudsmene, motyvuodamas „proceso jautrumu“.
„Kol kas sakau, kad procesas tęsiamas. Jis vyko prieš tai, vyksta ir prasidėjus Kursko operacijai. Ar vyksta aktyvesnės derybos? Tai ne derybos, o konsultacijos – pavadinkime taip, vykstančios su mūsų partnerių pagalba. Taip, jos vyksta“, – sakė pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis D. Lubinecas rugpjūčio 14 d. surengė pokalbį su Rusijos ombudsmene Tatjana Moskalkova dėl apsikeitimo belaisviais vykstant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimui Kursko srityje.
Rugpjūčio 16 d. „Laisvės radijo“ eteryje D. Lubinecas pareiškė, kad apsikeitimas belaisviais formatu „visi į visus“ su Rusija artimiausiu metu neįvyks, nors Ukrainos pajėgos pradėjo operaciją Rusijos Kursko srityje ir papildė mainų fondą.
19:33 | V. Putinas Kinijos premjerui: Maskvos ir Pekino ekonominiai ryšiai atneša rezultatų
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per Kremliuje surengtą Kinijos premjero Li Qiango priėmimą sakė, kad Maskvos ekonominiai ir prekybos ryšiai su Pekinu atneša rezultatų.
Po invazijos į Ukrainą, kurios Pekinas niekada nepasmerkė, Kinijos ir Rusijos dvišalė prekyba sparčiai išaugo ir, remiantis Kinijos muitinės duomenimis, 2023 metais siekė 240 mlrd. dolerių (223 mlrd. eurų).
Kinija pristato save kaip neutralią šalį Rusijos sukelto karo klausimu ir sako, kad nesiunčia letalinės pagalbos nė vienai pusei.
„Mūsų prekybos santykiai plėtojami sėkmingai (...). Dėmesys, kurį abiejų šalių vyriausybės skiria prekybai ir ekonominiams ryšiams, atneša rezultatų, – teigė V. Putinas Kinijos premjerui. – Mūsų valstybės yra parengusios plataus masto bendrus planus, projektus ekonomikos ir humanitarinėje srityse, kurių tikimės dar daugelį metų“.
Gegužę V. Putinas lankėsi Pekine, kur susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. Tąkart Rusijos vadovas Maskvos ir Pekino partnerystę apibūdino kaip stabilizuojančią jėgą chaotiškame pasaulyje.
Pastaraisiais dvejais metais Vakarų valstybės su vis didesniu susirūpinimu stebi abiejų šalių ryšius siekiant daryti pasaulinę įtaką.
Prieš pat Rusijos 2022 metų vasarį įvykdytą plataus masto invaziją į Ukrainą Pekinas ir Maskva paskelbė apie „neribotą“ partnerystę.
Tuo tarpu Kinijai naudingas pigus Rusijos energijos importas ir galimybė naudotis didžiuliais gamtiniais ištekliais, įskaitant nuolatinį dujų tiekimą dujotiekiu „Power of Siberia“.
18:59 | Nyderlandai nupirks Ukrainai 51 mobilųjį radarą
Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad jo šalis perka Ukrainai mobiliuosius radarus, kurie bus perduoti iki metų pabaigos.
Kaip rašo „Ukrinform“, jis tai pranešė socialiniame tinkle X.
„Rusija be skrupulų atakuoja bepiločiais orlaiviais. Patikima oro gynyba yra gyvybiškai svarbi. Todėl mes perkame Ukrainai 51 mobilųjį radarą. Šių radarų tiekėja yra Nyderlandų kompanija „Robin Radar Systems“. Šįmet jie bus Ukrainoje“, – sakoma pranešime.
Nyderlandų gynybos ministerijos tinklalapyje pranešama, kad sutartis su „Robin Radar Systems“ buvo pasirašyta trečiadienį Hagoje.
Sistemos gali aptikti nedidelius dronus ir atskirti juos nuo paukščių. Išskirtinė radarų savybė yra ta, kad jie savo darbą atlieka važiuodami ant platformos net ir dideliu greičiu.
18:28 | „Bild“: Rusijoje ruošiamasi didelio masto mobilizacijai, tačiau Putinas tai darys tyliai
Rusijoje ruošiamasi didelio masto mobiizacijai, tačiau Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas tai paskelbs tyliai, skelbia Vokietijos leidinys „Bild“.
UNIAN, remdamasi minėto leidinio publikacija, rašo, kad Rusija rengiasi slaptai mobilizacijai. Teigiama, kad toks žingsnis Rusijai yra būtinas, vertinant patiriamus nuostolius fronte.
Pastaruosius teiginius išsakė „Bild“ redaktorė Žana Plaumann ir atvirų duomenų analitikas Julianas Röpke.
Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios Ukrainoje žuvo nuo 110 tūkst. iki 140 tūkst. rusų karių.
Kaip teigiama leidinyje, V. Putino siekis padidinti karių skaičių, kurie galėtų vykdyti karines operacijas Ukrainoje, yra aiškus. Teigiama, kad rusai yra viliojami didelėmis premijomis, o štauktiniai tiesiog verčiami pasirašyti sutartis dėl prisijungimo į šalies kariuomenės gretas.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Ivanas Havriliukas tikino, kad Rusija savo karių skaičių Ukrainoje padidino nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst., o iki metų pabaigos planuojama šį skaičių padidinti iki 800 tūkst. asmenų.
Tiesa, atkreipiamas dėmesys, kad numatyti pinigai, kuriais viliojami rusai stoti į kariuomenės gretas, daugelyje Rusijos regionų jau baigiasi.
„Prasideda didelio masto mobilizacija. Manoma, kad V. Putinas gali pasinaudoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimu Kursko srityje ir pradėti šaukti į tarnybą daugiau rusų. Tačiau, greičiausiai, bandys tai padaryti „be oficialaus pranešimo, slaptai“, – teigiama „Bild“.
17:44 | Paviešino smūgio aerodromui rezultatus: rusai neteko 8 karinių lėktuvų, trys iš jų buvo sunaikinti
Ukrainos žvalgyba pranešė, kad pakartotinio smūgio rugpjūčio 16-ąją Rusijos aerodromui „Savasleika“ metu buvo sunaikinti arba pažeisti 8 lėktuvai, įskaitant naikintuvus MiG-31.
17:30 | Vengrija sugriežtino reikalavimus pabėgėliams iš Ukrainos
Vengrijoje įsigaliojo naujas vyriausybės nutarimas, sugriežtinantis reikalavimus pabėgėliams iš Ukrainos.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė BBC.
Pagal naująją tvarką, teisę į valstybės paramą, kuri apima nemokamą būstą ir bazinę mėnesinę išmoką, turės tik tie ukrainiečiai, kurių paskutinis oficialus adresas Ukrainoje buvo tiesiogiai karo veiksmų paveiktoje teritorijoje.
„Naujasis reglamentas apriboja valstybės paramą ukrainiečiams. Ją gaus tik tie, kurie atvyksta iš Ukrainos rajonų, tiesiogiai nukentėjusių nuo karo veiksmų, kuriuos sukėlė Rusijos invazija“, – rašoma pranešime.
Vyriausybės nutarimu Nr. 134 iš dalies keičiami teisės aktai, galioję iki 2022 metų ir iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, pažymi žurnalistai.
Į sąrašą, kurį Vengrijos vyriausybė kas mėnesį atnaujins, įtraukta 13 Ukrainos regionų.
Kol kas nežinoma, kiek iš 31 tūkst. Vengrijoje gyvenančių ukrainiečių pajus naujojo įstatymo padarinius. Žmogaus teisių gynimo grupės teigia, kad labiausiai pažeidžiami yra romų etninės mažumos nariai iš vakariausios Užkarpatės srities, vis dar gyvenantys prieglaudose, kurios dabar bus uždarytos.
Romų padėtį apsunkina tai, kad daugelis jų turi dvigubą Ukrainos ir Vengrijos pilietybę, todėl jie negali gauti prieglobsčio kitose ES šalyse.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Vengrija supaprastino atvykimo sąlygas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
17:00 | Rusija atmetė Šveicarijos kvietimą JT Saugumo Tarybos narėms apsilankyti Ženevoje
Rusija vienintelė iš šalių atmetė Šveicarijos kvietimą JT Saugumo Tarybos narėms apsilankyti Šveicarijoje. Kitų 13 valstybių diplomatai vyks į susitikimą Ženevoje rugpjūčio 25 ir 26 dienomis, Berne pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Jo teigimu, Rusijos atstovybė Niujorke informavo, kad kelionėje nedalyvaus, tačiau priežasčių nenurodė. Maskva yra priskyrusi Šveicariją prie „nedraugiškų šalių“, kai ji prisijungė prie ES sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainą.
Šveicarija pirmą kartą yra viena iš dešimties nenuolatinių Saugumo Tarybos narių. Penkios nuolatinės narės yra Rusija, Kinija, JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Be to, šiuo metu Saugumo Tarybai be Šveicarijos dar priklauso Alžyras, Ekvadoras, Gajana, Japonija, Malta, Mozambikas, Pietų Korėja, Siera Leonė ir Slovėnija. Nenuolatinių narių narystė trunka dvejus metus.
Kvietimo priežastis yra 75-asis Ženevos konvencijų jubiliejus. Šios konvencijos yra tarptautinės humanitarinės teisės pagrindas, jomis siekiama apsaugoti sužeistuosius ir civilius konfliktų metu ir užtikrinti orų elgesį su kaliniais. Konvencijos buvo pasirašytos 1949 m.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos Berne, šis vizitas – „ypatinga proga pabrėžti tarptautinės humanitarinės teisės ir civilių gyventojų apsaugos ginkluotuose konfliktuose svarbą“.
16:33 | Chersono priemiestyje Antonivkoje rusų dronas pražudė 84 metų moterį
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Prieš maždaug valandą okupantai Antonivkoje dronu nužudė pagyvenusią moterį“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad 84 metų moteris priešo atakos metu buvo savo kieme. Ji patyrė sužalojimų, nesuderinamų su gyvybe.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, per Chersono priemiesčio apšaudymą buvo sužeisti du kritinės infrastruktūros įmonės darbuotojai.
15:59 | Ukrainiečiai spendžia Rusijos pajėgoms spąstus: parodė tiltų sunaikinimą Kursko srityje
Tęsiasi kova dėl teritorijos paleis Seimo upę Kursko srityje. Pirmadienį Ukrainos pajėgos sunaikino paskutinį tiltą per šią upę ir atkirto Glušakovskio rajone esančias rusų pajėgas nuo aprūpinimo.
Dabar rusų pajėgos savo dalinius aprūpina naudodamiesi pontoniniais tiltais – bet paviešintame vaizdo įraše matyti, kad ir šiuos ukrainiečiai naikina dronais ir artilerijos sviediniais.
„Bild“ karo apžvalgininkas Julianas Ropcke, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, teigia, jog Ukrainos pajėgoms liko vos 2,6 kilometro atkarpa iki Seimo upės, kad būtų „uždarytas katilas“, į kurį patektų Rusijos pajėgos regione. Siekdami išvengti apsupties rusai bando įrenginėti pontoninius tiltus, tačiau ukrainiečiai greitai tokius bandymus suseka ir atakuoja dronais.
15:19 | Rusų generolas antrąkart „pramiegojo“ Ukrainos puolimą: jo klaidos leido įsiveržti į Charkivą ir Kurską
Rusijos generolo Aleksandro Lapino klaidos 2022-2024 m. leido Ukrainai pasiekti skambiausių pergalių karo metu, skelbiama „The Wall Street Journal“. Jis ne tik vadovavo Rusijos pajėgoms 2022-ųjų ukrainiečių sėkmingo kontrpuolimo Charkivo kryptimi metu, bet ir priėmė sprendimų, kurie padėjo Ukrainai surengti sėkmingą puolimą Kursko srityje.
14:48 | Medvedevas įsiuto dėl Kursko šturmo: derybos su Ukraina įmanomos tik su viena sąlyga
Rusijos Federacijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas savo „Telegram“ paskyroje pareiškė, esą Maskva gali pakliūti į „derybų spąstus“, tačiau taikos derybų su Ukraina nebus, „kol priešas nebus visiškai nugalėtas“.
„Mano nuomone, pastaruoju metu, nors ir teoriškai, egzistavo vienas pavojus – derybų spąstai, į kuriuos mūsų šalis gali pakliūti tam tikru aplinkybių sutapimu“, – rašė D. Medvedevas.
D. Medvedevas pabrėžė, kad „viskas stojo į savo vietas“ po to, kai Ukrainos kovotojai pralaužė sieną Kursko srityje.
„Nutrūko niekieno neįgaliotų tarpininkų tuščios šnekos gražaus pasaulio tema. Dabar visi viską supranta, net jei ir nesako to garsiai. Jie supranta, kad daugiau jokių derybų nebus, kol priešas nebus visiškai nugalėtas!“ – sakė jis.
14:03 | Britų pulkininkas tyčiojasi: Kremlius kariuomenę permetė apsaugoti Putiną, o ne Kurską
Ukrainos operacija Kursko srityje tęsiasi jau daugiau nei dvi savaites, tačiau Rusijos ginkluotosios pajėgos taip ir nesugeba susigrąžinti regiono kontrolės. Didžiosios Britanijos atsargos pulkininkas Hamishas de Brettonas-Gordonas šaiposi, kad Kremlius savo pajėgas išnaudoja ginti Vladimirą Putiną, o ne Kurską.
13:29 | Ukrainos pajėgos prie Pokrovsko patiria didelį rusų spaudimą
Ukrainos pajėgos, kariniais duomenimis, šalies rytuose toliau patiria didelį spaudimą dėl Rusijos atakų. Generalinis štabas Kyjive pranešė, kad vien tik Pokrovsko fronto atkarpoje antradienį rusai surengė 66 puolamąsias atakas. Jos buvo atremtos, sakoma pranešime. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti nėra galimybės.
Mūšiai, Ukrainos teigimu, vyksta dėl daugelio vietovių, esančių rusų kelyje į Pokrovską, iki kurio jiems dar liko apie 10 km. Pasak rusų karinių tinklaraštininkų, rusų pajėgos žengia į priekį.
12:56 | Keliose Rusijos Kursko srities savivaldybėse dėl puolimo atidedami rinkimai
Rusijos rinkimų komisija trečiadienį pranešė, kad atideda rinkimus septyniose Kursko srities savivaldybėse, kuriose Ukrainos kariai daugiau nei prieš dvi savaites pradėjo puolimą.
Komisija teigė, kad ten bus balsuojama, kai bus „visiškai garantuotas rinkėjų saugumas“, tačiau pridūrė, kad kitą savaitę prasidėsiantys regiono gubernatoriaus rinkimai likusioje regiono dalyje vyks kaip planuota.
12:01 | „Meduza“: Kremlius susitaikė, kad Ukrainos pajėgos kontroliuos Kurską, ruošia rusus „naujai realybei“
„Meduza“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, artimais Kremliui ir Rusijos vyriausybei, skelbia, kad Kremlius nusiteikė, jog kovos dėl Kursko geriausiu atveju tęsis bent kelis mėnesius. Kartu Rusijos valdžia, pasak leidinio, ruošia rusus „naujai realybei“ Ukrainos kariuomenei kontroliuojant okupuotą Rusijos Federacijos teritoriją.
Iškart po Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacijos Kursko srityje pradžios Rusijos elitas buvo šokiruotas, tačiau per dvi savaites „šokas praėjo, ir jie prie to priprato“, skelbia „Meduza“.
Pasak Kremliui artimo šaltinio, „iš pradžių buvo neaišku, kokios pajėgos įžengė, kuriam laikui. Dabar jau suprantame, tai visada lengviau“.
„Įžengimas į Rusijos Federacijos teritoriją ir kaimų kontrolės perėmimas yra naujas įvykis, ir labai nemalonus įvykis“, – sakė šaltinis.
Siekdamas greitai nuraminti piliečių nuotaikas, Kremlius pasitelkia propagandą ir bando paruošti rusus gyvenimui „naujos realybės“ sąlygomis.
11:22 | Ukrainos pajėgos numušė pusšimtį rusų dronų ir raketą
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 50 rusų dronų ir vieną raketą.
Rusija savo ruožtu irgi skelbė praėjusią naktį numušusi apie pusšimtį Ukrainos dronų.
Remiantis Ukrainos oro pajėgų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, Rusija atakavo kaimynę dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“, valdoma aviacine raketa Ch-59/Ch-69 ir 69 „Shahed“ tipo atakos dronais.
Pavyko numušti 50 dronų ir raketą Ch-59/Ch-69.
10:58 | Pentagonas: Rusijai sunkiai sekasi reaguoti į puolimą Kurske
Maskvai, anot JAV gynybos departamento, sunkiai sekasi reaguoti į Ukrainos kontrpuolimą Vakarų Rusijos Kursko regione. Yra ženklų, kad Maskva perkelia į teritoriją nedidelį skaičių pajėgų, Vašingtone sakė Pentagono atstovas Patas Ryderis.
„Tačiau apskritai, sakyčiau, kad Rusijai tikrai sunkiai sekasi reaguoti“, – pareiškė jis. Ukraina esą savo priešininkei „vienareikšmiškai sukėlė sunkumų“.
10:27 | Ukrainiečių pabėgėlių nešama ekonominė nauda stabdo jų grįžimą į namus
Ukrainoje dėl karo trečdalis gyventojų paliko savo namus, iš jų apie 6 mln. žmonių išvyko į užsienį ir ten pasiliko. Ukrainoje prognozuojama, kad šiais metais iš šalies išvyks dar 400 tūkst. Pripažįstama, kad papildomu argumentu emigruoti tampa ir priimančiųjų valstybių siekis kuo greičiau integruoti „naują darbo jėgą“.
09:49 | V. Putinas nuvyko iš anksto neskelbto vizito į Čečėniją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį nuvyko iš anksto neskelbto vizito į Čečėniją, daugiausia musulmonišką respubliką, ir tai buvo pirmasis jo vizitas per beveik 13 metų.
V. Putiną pasveikino Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, o po to jiedu apsilankė specialiųjų pajėgų akademijoje ir pasikalbėjo su savanoriais kovotojais, kurie ten treniruojasi prieš išsiunčiami kariauti Ukrainoje.
V. Putinas gyrė savanorius ir sakė, kad kol Rusija turės tokių vyrų kaip jie, ji bus nenugalima, teigiama rusų valstybinių agentūrų pranešimuose.
09:09 | Ukraina smogė Rusijai: „Tai vienas didžiausių bandymų atakuoti Maskvą istorijoje“
Maskvos meras Sergejus Sobianinas savo „Telegram“ paskyroje paskelbė, kad trečiadienio naktį Rusijos oro gynyba numušė 10 dronų.
„Praėjusią naktį Gynybos ministerijos oro gynybos pajėgos numušė 10 dronų. Tai vienas didžiausių bandymų atakuoti Maskvą bepiločiais lėktuvais pasaulio istorijoje“, – rašė Rusijos sostinės meras.
Pirmiau S. Sobianinas rašė, kad apie žalą ar aukas nepranešama.
Dronų atakų prieš Maskvą pasitaiko retai – gegužę Rusija paskelbė sostinės prieigose numušusį vieną nepilotuojamąjį orlaivį, po šio incidento kiek mažiau nei valandai buvo sustabdytas dviejų didžiųjų miesto oro uostų darbas.
08:26 | Rusijos oro gynyba numušė kone pusšimtį Ukrainos dronų
Rusijos oro gynyba praėjusią naktį numušė 45 Ukrainos dronus, o daugiau kaip 10 jų buvo nukreipti į Maskvą ir aplinkinį regioną, trečiadienį pranešė pareigūnai.
„11 bepiločių orlaivių buvo sunaikinta virš Maskvos srities teritorijos, dar 23 bepiločiai orlaiviai buvo sunaikinti virš Briansko srities, šeši – virš Belgorodo srities teritorijos, trys – virš Kalugos srities ir du – virš Kursko srities“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
07:45 | Ukrainos kario išpažintis: Kursko srityje čia kaip atostogos, o rusų kariuomenė sulauks staigmenų
Ukrainos kariai netrukus žada „pateikti staigmenų“ rusų kariuomenei ir sako, kad puolimo operacija Kursko srityje yra „atostogos“, palyginti su verdančiomis kovomis Donbase, skelbiama „The Times“ publikacijoje.
07:14 | Rusai platina melagieną apie radiaciją Ternopilio srityje
Rusai internete platina melagieną apie radiacinį foną Ternopilio srityje. Tai feisbuke pranešė Ternopilio meras Serhijus Nadalas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Draugai, Rusijos specialioji informacinė psichologinė operacija veikia. Šį kartą priešas paleido į tinklą melagieną apie mūsų sritį. Pabrėžiu: ši informacija yra melaginga. Radiacinis fonas išlieka normos ribose", – rašoma pranešime.
S. Nadalas taip pat paragino regiono gyventojus tikrinti informaciją ir stebėti oro būklę oficialiuose Ternopilio srities ligų kontrolės ir prevencijos centro šaltiniuose.
06:45 | V. Putinas pareiškė, kad Beslano mokyklos apgultį surengusiems teroristams padėjo užsienio šalys
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kalbėdamas renginyje, skirtame prieš 20 metų įvykusios įkaitų dramos aukoms paminėti, pareiškė rimtų kaltinimų užsienio šalims.
„Mes puikiai žinome, kad užsienio šalys ne tik mėgino pateisinti šį siaubingą nusikaltimą, bet ir teikė teroristams visokeriopą – moralinę, politinę, informacinę ir finansinę – pagalbą“, – lankydamasis Beslano miestelyje Rusijai priklausančiame Šiaurės Kaukaze pasakė V. Putinas.
Jis nenurodė, kuri šalis esą padėjo įkaitus paėmusiems teroristams.
2004 m. rugsėjo 1 d., pirmąją mokslo metų dieną Rusijoje, daugiau nei 30 islamistų vienoje Beslano mokykloje keletą dienų įkaitais laikė daugiau nei 1 100 vaikų, jų tėvų ir mokytojų, reikalaudami, kad būtų paleisti kalėjimuose laikomi čečėnai.
Mokyklos šturmo metu žuvo 334 įkaitai, tarp jų – 186 vaikai. Daugelis tuometinių įkaitų tapo neįgaliais. Atsakomybę už šį išpuolį prisiėmė čečėnų partizanų vadas Šalimis Basajevas, kuris pats žuvo 2006 m.
Dabar įsivaizduokime ''barbarossa2.0'' kai visos baltijos šalys, suomija, lenkija, ukraina ir gal net japonija puola Rusiją vienu metu-kacapai masiškai triestų skystai o Pucinas ištirptų iš Rusijos greičiau nei DADU ledai ant 50+C saulės kaitros
SLAVA UKRAINI svinorusai!
KAM47A 2024!
