Preliminarūs balsavimo rezultatai ir rinkėjų apklausos rodo tvirtą piliečių palaikymą P.Porošenkos pastangoms išvesti karo krečiamą šalį iš Rusijos įtakos zonos, nors Kremlius ėmėsi skausmingų atsakomųjų priemonių prieš vakarinę kaimynę.
Daugelis Kijeve ir Vakarų šalyse laiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsakingu už jau šešis mėnesius Ukrainos rytus krečiantį prorusiškų separatistų sukilimą, nusinešusį apie 3,7 tūkst. žmonių gyvybių. Kijevo nuomone, Maskva siekia destabilizuoti Ukrainos naująją vyriausybę ir sukurti "įšaldytą konfliktą" kaimyninės šalies gyvybiškai svarbioje pramonės zonoje.
Tačiau sekmadienį vykusiuose rinkimuose aiškų pralaimėjimą patyrė partijos, turinčios ryšių su Maskva arba ankstesnio prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimu, nuverstu vasarį per protestus, išprovokuotus vyriausybės atsisakymo pasirašyti istorinę sutartį su Europos Sąjunga (ES).
"Noriu, kad karas baigtųsi, o mūsų šalis įstotų į Europos Sąjungą, nors abejoju, ar tai įvyks labai greitai", - pensininkas Bohdanas Holobuckis sakė eidamas į savo balsavimo apylinkę Kijeve žvarbų, bet saulėtą rytą.
Radikalai, atmetantys P.Porošenkos taikos su sukilėliais planą, žadantį jiems ribotą autonomiją, taip pat pasirodė prastai, kaip ir korupcija susitepę politikai, du dešimtmečius nesugebėję imtis reikiamų reformų.
Pasak analitikų, beveik neabejotina, kad P.Porošenka pasidalys valdžią su Arsenijumi Jaceniuku, kuris liks premjero poste.
"Rinkėjai nenorėjo valdžios monopolijos vienose rankose", - sakė Kijeve įsikūrusio Globaliųjų strategijų instituto ekspertas Vadymas Karasiovas. - Jie balsavo už Porošenkos ir Jaceniuko tandemą."
Neatšaukiamas kelias į Europą
Pakiliai nusiteikęs P.Porošenka sakė per nacionalinę televiziją, kad "daugiau negu trys ketvirtadaliai rinkėjų, dalyvavusių rinkimuose, tvirtai ir neatšaukiamai palaikė Ukrainos kelią į Europą".
49 metų konditerijos pramonės magnatas pridūrė, kad dauguma rinkėjų tai pat palaikė jo pastangas rasti "politinių metodų" užbaigti karui šalies rytuose.
Rezultatai iš 10 proc. apylinkių rodo, kad P.Porošenkos blokas pirmauja, surinkęs 21,9 proc. balsų, o nuo jo beveik neatsilieka A.Jaceniuko Liaudies frontas, už kurį balsavo apie 21,6 proc. rinkėjų.
Anksčiau paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai rodė, kad Petro Porošenkos blokas pirmauja, surinkęs 23 proc. balsų.
Jos taip pat prognozavo antrąją vietą labai mažai atsiliekančiam Liaudies frontui, kuriam vadovaujanti kiek labiau nacionalistinių pažiūrų A.Jaceniukas buvo svarbus veikėjas derybose su Vakarų šalimis dėl Ukrainai itin reikalingų paskolų.
Tokiu būdu šioms abiem partijoms labai nedaug trūksta iki daugumos, kuri leistų suformuoti nuosaikią vyriausybę, vykdysiančią panašią politiką į prezidento ir premjero iki šiol dėtas pastangas.
Daugelis prognozuoja, kad A.Jaceniukas išliks premjero poste. P.Porošenka dar nekalbėjo apie dabartinio vyriausybės vadovo darbo perspektyvas, tačiau tikino, kad 10 dienų bus "daugiau nei pakankama" suformuoti naujam ministrų kabinetui bei grįžti prie darbo.
Neramūs laikai
Šie rinkimai vyko praėjus aštuoniems mėnesiams po praeitą žiemą vykusio liaudies sukilimo, per kurį žuvo daugiau negu 100 žmonių. Vadinamieji Euromaidano protestai vasarį nuvertė V.Janukovyčių ir įžiebė didžiausią konfrontaciją tarp Maskvos bei Vakarų šalių nuo Šaltojo karo.
Pirmalaikiai parlamento rinkimai buvo surengti siekiant atsikratyti paskutinių V.Janukovyčiaus režimo likučių, o šį uždavinį P.Porošenko veikiausiai įvykdė su malonumu.
Balsavusių rinkėjų apklausa rodo, kad už konservatyvią socialinę politiką pasisakanti partija „Samopomič“ („Savigalba“), vadovaujama vakarinio Lvovo miesto, kuris yra ukrainiečių nacionalistų tvirtovė, mero Andrijaus Sadovo, netikėtai iškilo į trečią vietą, surinkusi 14 proc. balsų.
Ketvirtas liko buvusių V.Janukovyčiaus sąjungininkų Opozicijos blokas, tačiau jis smarkiai atsilieka, surinkęs mažiau negu 8 proc. balsų.
Kita prorusiška partija nepateko į parlamentą, o Komunistų partija tikriausiai neperžengs Ukrainos rinkimų slenksčio pirmąjį kartą nuo jos įkūrimo prieš beveik šimtmetį.
Šiuos rinkimus smarkiai temdė karas su Kremliaus palaikomais sukilėliais ir anksčiau Rusijos įvykdyta Krymo pusiasalio aneksija.
Krymo ir separatistų kontroliuojamų teritorijų rytinėse Luhansko bei Donecko srityse gyventojai, sudarantys apie 5 mln. iš 36,5 mln. Ukrainos rinkėjų, šiame balsavime negalėjo dalyvauti.
Dėl šios priežasties 27 mandatai 450 vietų parlamente liks neužimti.
Sukilėlių lyderiai ketina surengti atskirus vietos valdžios rinkimus ateinantį sekmadienį, bet Kijevas jų nepripažins.
„Iš šių rinkimų Ukrainoje nereikia tikėtis nieko gera. Karas, bombardavimai – visas šis siaubas tęsis“, – 42 metų moteris, vardu Natalija, sakė per retą pertrauką tarp apšaudymų sukilėlių pagrindinėje tvirtovėje Donecke.
Galimybė derybininkams
Kijevui ir separatistams rugsėjo 5-ąją pasirašius Maskvos palaikomą paliaubų sutartį smarkiausios kautynės aprimo, tačiau susirėmimai nuolat įsiplieksdavo prie ginčijamo Donecko oro uosto, taip pat netoli vyriausybės pajėgų kontroliuojamo pietrytinio Mariupolio uostamiestyje.
Tvirta P.Porošenkos pozicija, kad šiame konflikte neįmanoma karinė pergalė ir kad jis pasiruošęs derėtis dėl prorusiškų regionų autonomijos, tačiau ne dėl ne dėl nepriklausomybės, priimtina daugeliui ukrainiečių, bijančių karo be aiškios pabaigos.
Dauguma rinkėjų išreiškė palaikymą nuosaikiesiems, o ne karingesnėms jėgoms, tokioms kaip Radikalų partija arba buvusios premjerės Julijos Tymošenko, 2004-ųjų Oranžinės revoliucijos didvyrės, partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“).
Pačią J.Tymošenko tebepersekioja kaltinimai dėl korupcijos, o jos partija per rinkimus sekmadienį liko šešta, surinkusi mažiau negu 6 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai.
Pusė vietų parlamente paskirstomos pagal proporcinio balsavimo rezultatus. Kita pusė mandatų atitenka kandidatams, išrinktiems vienmandatėse apygardose. Tų balsų skaičiavimas gali trukti kelias dienas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
