Pirmomis karo dienomis prisijungęs prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 45 metų vyras iškasė apkasus prie Rusijos sienos. Vėliau jis numušinėjo „Shahed“ dronus. Tačiau galiausiai jis pasitraukė ir dabar yra ieškomas dėl to, kad be leidimo paliko savo padalinį.
Remiantis Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, nuo 2022 metų Ukraina iškėlė beveik 96 tūkst. baudžiamųjų bylų kariams, kurie apleido savo pareigas po Rusijos invazijos. Dauguma bylų buvo pradėtos šiais metais.
Aštrėjantis klausimas
Ukrainos kariuomenei stengiantis sulaikyti Rusijos progresą kare, jos darbo jėgos trūkumas tampa vis aštresniu klausimu. Tačiau Kyjivas siekia išvengti karo prievolės įteisinimo, kuris gali sutrikdyti ekonomiką ir įaudrinti nuo karo pavargusius gyventojus. Dėl to kai kurie kariai yra dislokuojami fronte neribotam laikui be jokios galimybės pailsėti, o naujų karių, kurie galėtų jiems padėti – trūksta.
Daugelis kariškių tiesiog išsekę, anksčiau šį mėnesį sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tačiau Ukrainos lyderis priešinosi nustatant terminą, kada kariai galėtų pailsėti, priversdamas patyrusius karius susimąstyti, kodėl jie turėtų rizikuoti savo gyvybėmis, kai milijonai vyrų – daugelis iš jų jaunesni – netarnauja. Todėl pasitraukimas iš pareigų be leidimo tapo kone vienintele galimybe pailsėti, atsigauti ir pasirūpinti savo šeimomis.
„Nuovargis vaidina tam tikrą vaidmenį. Arba yra asmeninės aplinkybės, pavyzdžiui, kai kario žmona gimdo“, – sakė Ukrainos karinės teisėsaugos tarnybos darbuotojas Oleksandras Grynčukas.
Kyjivas neskelbia oficialaus karių skaičiaus, palikusių tarnybą be leidimo. Paklaustas, kiek karių šiuo metu priskiriama tokiai statistikai, O. Grynčukas atsisakė komentuoti „jautrią informaciją“, tačiau pažymėjo, kad 40–60 procentų visų be leidimo tarnybą palikusių karių patys į ją sugrįžta. Generalinio prokuroro duomenimis, dezertyravimas, kai kariai išvyksta visam laikui, laikomas sunkesniu nusikaltimu, tačiau tokie atvejai pasitaiko rečiau.
Charkive dirbantis karių ir veteranų teisininkas Romanas Lychačiovas apskaičiavo, kad be leidimo pasitraukusių asmenų skaičius gali siekti 100 tūkst.
Palyginimui, Rusijos teismai iki šiol išnagrinėjo mažiausiai 10 000 bylų prieš pabėgusius karius, pusė iš jų šiemet, rugpjūtį pranešė leidinys „Mediazona“. Nors tai yra ženklas, kad Maskva kovoja su ta pačia problema, Rusija gali lengviau papildyti trūkstamas vietas, nes jos gyventojų skaičius yra beveik keturis kartus didesnis nei Ukrainoje.
Palyginti su griežta Rusijos karine drausme, Ukrainos kariai mažiau baiminasi dėl pasekmių pasitraukus iš postų ar pasisakymų prieš vadus, anonimiškai leidiniui „Bloomberg“ sakė vienas Ukrainos karininkas. Jo teigimu, Rusijos kariai taip pat labiau motyvuoti likti savo pozicijose dėl didesnio apmokėjimo.
Ši problema Kyjivui yra mįslė, kurią reikia išspręsti. Praėjusią savaitę V. Zelenskis pažadėjo pabėgusiems kariams amnestiją, jei jie grįš į savo dalinius iki sausio 1 dienos. Skelbiama, kad nuo lapkričio 29 d., kai įsigaliojo šis pakeitimas, į savo dalinius grįžo apie 3000 karių.
Raudonoji linija
Ukrainos kariai kartu skundžiasi, kad jiems tenka kovoti ne tik su rusais, bet ir su griežta savo šalies karine biurokratija.
Pastaraisiais metais Kyjivas ėmėsi veiksmų, kad savo galingiausią sovietinio stiliaus kariuomenę paverstų modernesne, vikresne jėga. Ji priėmė daug NATO standartų ir leido žemesnio rango vadams imtis daugiau iniciatyvos. Per mobiliąją programėlę kariai gali prašyti perkėlimo į kitą padalinį.
Ir nors per mobiliąją programėlę kariai gali prašyti perkėlimo į kitą padalinį, tačiau tokiam perkėlimui vis dar reikalingas to paties vado leidimas, nuo kurio kariai nori pabėgti.
Romanas prisijungė prie teritorinės gynybos, tikėdamasis efektyviausiu būdu kovoti su priešu, tačiau sako, kad jį greitai demotyvavo netvarka ir biurokratija. „Jei verslas veiktų taip pat, jis greitai žlugtų“, – situaciją įvertino karys.
Jo šešių karių komanda turėjo tik vieną kulkosvaidį, kuris buvo projektuojamas Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metais. Šiais kulkosvaidžiais numušinėjami dronai „Shahed“. Tačiau prieš pradedant naikinti dronus, Romanas su bendražygiais turėjo surinkti apie 16 tūkst. eurų, kad nusipirktų naudotą sunkvežimį, kuriuo galėtų gabenti kulkosvaidį ir „Starlink“ palydovinę anteną su kitais įrankiais.
Nepaisant to, Romanas gyrė savo tiesioginius vadus kaip motyvuotus ir profesionalius. Tačiau, pasak Romano, vėliau aukštesnysis karininkas ėmėsi aktyvesnio vaidmens, duodamas pavojingus įsakymus, pavyzdžiui, reikalaudamas, kad visi kariai būtų apgyvendinti kartu, o tai reiškia, kad jie visi gali būti pražudyti per vieną smūgį.
Pasiprašę perkėlimo, kita brigada sutiko priimti Romaną su bendražygiais, tačiau perkėlimui buvo trukdoma. Būtent dėl to Romanas ir jo bendražygiai be leidimo pabėgo nuo tarnybos, reikalaudami būti perkelti į jų pasirinktą padalinį.
Net ir esant geresniam vadui, nėra jokios garantijos, kad Romano kompanija toliau naikins bepiločius orlaivius. Ukrainos vadai vis dažniau siunčia specializuotus karius, tokius kaip oro gynybos operatoriai, į fronto linijas kaip pėstininkus, kur labiausiai reikia pastiprinimo. Ir tai dar viena priežastis, motyvuojanti karius bėgti.
Anot vieno anonimiškai kalbėjusio kario, toks likimas buvo jo bendražygiui, artilerijos specialistui, kuris buvo išsiųstas į pėstininkų dalinį, kuriam, kaip buvo pranešta, bus skirta mėnesio trukmės užduotis. Sužinojęs, kad jam buvo meluojama, o laikina užduotis tapo nuolatine, artileristas pasitraukė iš savo pareigų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
