Svarbiausios dienos naujienos:
23:35 | Rusijos ir JAV kariuomenių vadai surengė retą pokalbį telefonu dėl karinių pratybų
Rusijos ir JAV kariuomenių vadai praėjusią savaitę, suintensyvėjus mūšiams Ukrainoje, surengė retą pokalbį telefonu, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Rusijai pradėjus karinį puolimą Ukrainoje, tiesioginiai Maskvos ir Vašingtono ryšiai beveik nutrūko, o Kremlius yra sakęs, kad laiko Jungtines Valstijas tiesioginėmis konflikto dalyvėmis.
Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo ir JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko generolo Charleso Browno pokalbis telefonu įvyko lapkričio 27 dieną „Rusijos pusės iniciatyva“, nurodė Maskvos gynybos ministerija.
Rusijos ir JAV žiniasklaida pranešė, kad tai buvo pirmasis jųdviejų pokalbis.
V. Gerasimovas informavo Ch. Browną apie Rusijos karines pratybas rytinėje Viduržemio jūros dalyje, sakoma gynybos ministerijos pranešime „Telegrame“.
„Ši informacija buvo perduota siekiant užkirsti kelią galimiems incidentams, susijusiems su JAV ir NATO laivų buvimu netoli Rusijos pratybų rajono“, – sakoma jame.
Laikraštis „New York Times“, remdamasis JAV kariuomenės atstovu spaudai, pranešė, kad abu vadai aptarė karą Ukrainoje ir naują Rusijos hipergarsinę balistinę raketą „Orešnik“.
Ch. Brownas taip pat išreiškė JAV susirūpinimą dėl Šiaurės Korėjos karių dislokavimo Rusijos kariuomenei paremti mūšio lauke, pranešė CNN.
22:50 | Lavrovas: Vakarai ignoruoja V. Putino įspėjimus dėl karių siuntimo į Ukrainą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį apkaltino Vakarus nepaisant Kremliaus įspėjimų dėl karių siuntimo padėti Ukrainai pavojaus.
Paprašytas pakomentuoti Vakarų žiniasklaidos pranešimus šia tema, S. Lavrovas pareiškė: „Visos šios fantazijos tik blogina padėtį ir rodo, kad tokių minčių turintys žmonės renkasi neklausyti labai aiškių, prezidento Putino ne kartą išsakytų įspėjimų.“
21:42 | „Jie ruošiasi“: atskleidė, kokie artimiausi Rusijos planai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko pavaduotojas Ihoris Romanenka įsitikinęs, kad Rusijos artimiausias planas – Zaporižios ir Chersono užėmimas.
„[Planai] buvo numatyti ne dabar, o anksčiau. Jie „teisiškai“ įtraukė mūsų teritorijas į savo sudėtį, o dabar bando tai įteisinti karinėmis priemonėmis. Be to, jie prarado vienintelį užgrobtą regiono centrą – Chersoną. Jie norėtų tai susigrąžinti. Toks yra planas. Tačiau išteklių nepakanka, kad vienu metu būtų galima veiksmingai vykdyti puolimo operacijas visomis kryptimis“, – paaiškino I. Romanenka.
Jis pridūrė, kad rusai ir toliau laiko savo karius šiose teritorijose, kurie yra ruošiami ir treniruojami. Pasak I. Romanenkos, puolimas prieš Chersoną rusams būtų labai sunkus. Todėl dabar jie sutelkę savo jėgas Donecko ir Kursko srityse.
„Jie neturi pakankamai pajėgų įgyvendinti tokį planą artimiausioje ateityje. Todėl jie koncentruojasi į nuoseklumą sprendžiant šiuos klausimus“, – teigia I. Romanenka.
21:18 | Lenkijos ministras per S. Lavrovo kalbą išėjo iš ESBO susitikimo
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ketvirtadienį išėjo iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimo, kai jame kalbą sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
R. Sikorskis iš salės išėjo protestuodamas prieš S. Lavrovo dalyvavimą ESBO susitikime Maltoje. Nuo Rusijos didelio masto invazijos į Ukrainą pradžios tai pirmas susitikimas Europos Sąjungos šalyse, į kurį buvo pakviestas S. Lavrovas.
Lenkų diplomatijos vadovas taip pat sakė, kad Rusijos narystė ESBO turėtų būti sustabdyta dėl jos invazijos į Ukrainą.
„Rusija naikina Ukrainą, bet taip pat naikina ir savo šalies ateitį. Kol ji nenutrauks šio žiauraus karo, jos narystė ESBO turėtų būti sustabdyta“, – sakė R. Sikorskis žurnalistams.
Eidamas į susitikimą R. Sikorskis žurnalistams pareiškė, kad nesiklausys S. Lavrovo melų.
Per Rusijos ministro pranešimą iš salės taip pat išėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos delegacijos. Tarp likusiųjų buvo JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
20:35 | Putinas panaikino reikalavimą, kad už dujas turi būti atsiskaitoma per sankcijų sulaukusį banką
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atšaukė reikalavimą, kad rusiškų dujų pirkėjai iš užsienio turi atsiskaityti per banką „Gazprombank“, kuriam praėjusį mėnesį JAV įvedė sankcijų.
V. Putinas 2022 m. nustatė, kad „nedraugiškos“ šalys turi už rusiškas dujas atsiskaityti rubliais, priversdamas pirkėjus atidaryti specialias sąskaitas Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ finansiniame padalinyje.
V. Putino ketvirtadienį pasirašytame potvarkyje numatoma, kad pirkėjai už rusiškas dujas dabar galės atsiskaityti ir per kitus bankus.
„Gazprombank“ – didžiulė finansų institucija, tvarkanti atsiskaitymus už Rusijos eksportuojamus energijos išteklius – buvo didžiausias likęs rusų bankas, kuriam Jungtinių Valstijų iždas dar nebuvo įvedęs sankcijų.
Sprendimas nustatyti jam sankcijų privertė sunerimti dujas per valstybės kontroliuojamą banką tebeperkančias šalis, įskaitant Vengriją, kuri, kaip teigiama, prašė pritaikyti šiam bankui išimtį.
JAV iždo teigimu, „Gazprombank“ buvo naudojamas kaip „kanalas, per kurį Rusija pirkdavo karines medžiagas savo karui prieš Ukrainą“, be to, per jį buvo mokami atlyginimai kareiviams.
Atsakydamos į 2022 m. vasarį prasidėjusią Rusijos invaziją Ukrainoje, Vakarų šalys įvedė Rusijai aibę sankcijų, be kita ko apribodamos naftos kainą, kad apkarpytų Kremliaus pajamas.
Bankui „Gazprombank“ sankcijų jau buvo įvedusios kitos šalys, tokios, kaip Australija, Kanada, Naujoji Zelandija ir Jungtinė Karalystė.
19:53 | Ukrainiečiai švenčia pergalę: susigrąžino prarastą teritoriją
Ukrainiečių pajėgos susigrąžino Novyj Komaro kaimo, esančio Donecko regiono Volnovachos rajone, kontrolę.
Apie tai cituodamas Chortycos pajėgų grupuotės atstovo spaudai Nazaro Vološyno žodžius pranešė transliuotojas „Suspilne Donbas“.
„Priešai buvo išvyti, o Novyj Komaro kaimą, esantį Donecko regiono Volnovachos rajone bei dalį Velyka Novosilka gyvenvietės dabar kontroliuoja gynybos pajėgos“, – sakė N. Vološynas.
Pirmiau buvo pranešta, kad 48-ojo Nomano Celebicihano vardo pėstininkų pulko kovotojai išvijo rusų pajėgas iš Novyj Komaro.
Rusų okupantai patyrė didelių nuostolių, į nelaisvę pateko 40-osios Rusijos jūrų pėstininkų brigados kariai.
19:04 | ESBO pirmininkas paragino Rusiją nutraukti agresiją ir išvesti karius iš Ukrainos
Rusija privalo išvesti karius iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir nutraukti savo agresiją prieš Ukrainą, ketvirtadienį pradėdamas 31-ąjį Maltoje vykstantį ESBO ministrų tarybos susitikimą pasakė ESBO pirmininkas, Maltos ministro pirmininko pavaduotojas ir užsienio reikalų bei turizmo ministras Ianas Borgas.
„Pagarba suverenumui ir teritorijos vientisumui, sienų neliečiamumui ir jėgos nenaudojimui yra keturi pagrindiniai principai, kuriais savo santykiuose vadovaujasi ESBO dalyvaujančios valstybės ir kurie yra išdėstyti Helsinkio baigiamajame akte ir JT Chartijoje. Mes toliau smerkiame akivaizdžius šių įsipareigojimų pažeidimus ir Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Mes raginame Rusijos Federaciją pasitraukti iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir užbaigti šį karą“, – kalbėjo I. Borgas.
Rusijos karas prieš Ukrainą tebekelia „sistemingą grėsmę Europos saugumui“, – sakė jis.
I. Borgas pabrėžė, kad naujausia eskalacija ir atakos „turi tuojau pat liautis ir užleisti vietą diplomatiniam procesui, po kurio stotų visapusiška, teisinga ir tvari taika“.
Jis taip pat dar sykį primygtinai pareikalavo nedelsiant ir besąlygiškai paleisti tris Rusijoje neteisėtai sulaikytus ESBO darbuotojus – Vadymą Goldą, Maksimą Petrovą ir Dmytro Šabanovą.
„Pirmiau šiais metais Ukrainos taikos viršūnių susitikime aš pabrėžiau, kad mūsų organizacija gali ir turėtų vaidinti svarbų vaidmenį, ir tą daryti nuolatos. Esu tikras, kad ESBO turi toliau ryžtingai siekti sudaryti sąlygas pradėti prasmingą, į rezultatus orientuotą dialogą ir atkurti taiką Ukrainoje ir Ukrainai, bei pati dalyvauti šiame procese“, – pasakė jis.
Gruodžio 5 d. Maltoje prasidėjo dvi dienas truksiantis ESBO ministrų tarybos susitikimas. Susitikime dalyvauja ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
18:17 | Rusija uždaro Lenkijos konsulatą Sankt Peterburge
Maskva nurodė uždaryti Lenkijos konsulatą Sankt Peterburge, taip atsakydama į Varšuvos sprendimą uždaryti rusų konsulatą Poznanėje, ketvirtadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Trys diplomatiniai Lenkijos Respublikos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojai paskelbti persona non grata", – sakoma ministerijos pareiškime.
Lenkų diplomatams nurodyta iš Rusijos išvykti iki sausio 10-osios.
17:55 | Zelenskis: JT ir TRKK per mažai padeda grąžinti į rusų nelaisvę patekusius ukrainiečius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina iš Jungtinių Tautų (JT) ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) nesulaukė daug pagalbos grąžinant Rusijoje laikomus ukrainiečius, įskaitant vaikus.
„Ar šiuo metu sulaukiame daug pagalbos iš tokių organizacijų kaip JT ar Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, kad apsaugotume ir užtikrintume Rusijoje laikomų ukrainiečių kalinių grąžinimą? Tiesą sakant, ne“, – teigė V. Zelenskis.
17:20 | Oficialus Kyjivo asmuo: Ukraina atmetė JAV raginimą sumažinti karių šaukiamąjį amžių
Ukraina neketina mažinti amžiaus, nuo kurio į kariuomenę būtų šaukiami jaunuoliai kariauti su Rusija, nors tą padaryti ragina pagrindinė Ukrainos sąjungininkė – Jungtinės Valstijos, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pasakė vienas aukšto rango oficialus asmuo.
„Mūsų pozicija aiškesnė būti negali: nes nemažinsime šaukiamojo amžiaus,“ kuris šiuo metu yra 25 metai, naujienų agentūrai AFP paaiškino jo vardo ir pavardės neminėti paprašęs pareigūnas.
Kadenciją baigianti JAV prezidento Joe Bideno administracija trečiadienį paragino Ukrainą sumažinti minimalų šaukiamąjį amžių nuo 25 iki 18 metų, kad būtų galima susidoroti su žmogiškųjų išteklių stygiumi.
Šis raginimas nuskambėjo sklandant spėlionėms, kad netrukus į valdžią sugrįšiantis prezidentas Donaldas Trumpas laikysis naujo požiūrio, pagal kurį Ukraina, be kita ko, gali būti stumiama sudaryti taikos susitarimą su ją užpuolusia Rusija.
17:07 | Neįtikėtinas ukrainiečių užsispyrimas Kurske: pavyko surengti svarbią operaciją
Ukrainos ginkluotosios pajėgos Kurske demonstruoja nuožmų užsispyrimą – patirdami nuolatinį Rusijos puolimą ukrainiečiai sugebėjo surengti kontrataką.
Ukrainiečiai Kurske sugebėjo surengti kontrataką prieš Rusijos pajėgas, skelbia leidinys „Forbes“.
Pranešama, kad spalio pradžioje rusai Kursko srityje pradėjo galingą puolimą, kurio tikslas buvo išstumti Ukrainos pajėgas iš pozicijų ir susigrąžinti rugpjūtį prarastas žemes.
Neįtikėtina, tačiau nuolat apšaudomos Ukrainos brigados Kurske ne tik išsilaiko savo pozicijose, bet ir trečiadienį sugebėjo surengti kontrataką.
„Ukrainiečių tankai ir kitos pajėgos iš ne mažiau kaip trijų dalinių <...> įsiveržė į pietinį Darino pakraštį – kaimelį niekieno žemėje. <...> Rusai atsakė dronais, kurie apgadino bent po vieną tanką iš kiekvienos brigados. Tanko „Leopard“ ekipažas buvo pastebėtas išlipantis iš degančios transporto priemonės. Ukrainiečiams pavyko smogti mažiausiai dvejoms Rusijos kovos mašinoms BMD“, – pažymi „Forbes“.
„Žinoma, nereikia pervertinti Ukrainos kontratakos masto. Trys brigados pajudėjo daugiausiai vos kelis šimtus metrų ir, greičiausiai, negalės ten pasilikti. Vis dėlto nuostabu, kad ukrainiečiai sugebėjo kontratakuoti“, – rašo leidinys.
16:15 | Lenkija žada uždaryti likusius Rusijos konsulatus, jei nesiliaus diversijos
Lenkija uždarys visus Rusijos konsulatus savo teritorijoje, jei „diversijos ir terorizmo aktai“, dėl ko ji kaltina Maskvą, tęsis, ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Jei diversijos ir terorizmo aktai tęsis, aš uždarysiu likusius Rusijos konsulatus Lenkijoje“, – sakė R. Sikorskis žurnalistams.
Tuo metu Maskva nurodė uždaryti Lenkijos konsulatą Sankt Peterburge, taip atsakydama į ankstesnį Varšuvos sprendimą uždaryti rusų konsulatą Poznanėje.
14:43 | Britų kariuomenės vadas: atsidūrėme ant „trečiojo branduolinio amžiaus“ slenksčio
Jungtinės Karalystės kariuomenės vadas Tony Radakinas perspėjo, kad pasaulis atsidūrė ant trečiojo branduolinio amžiaus slenksčio, o saugumui užtikrinti „beveik visiškai nėra“ barjerų, rašo „Financial Times“.
Anot jo, po Šaltojo karo ir nusiginklavimo pastangų, pasaulis žengia į naują dviprasmiškesnę erą. Jo vertinimu, pagrindinis klausimas yra tai, ar Vakari sugebės „pripažinti, kad viena era baigėsi ir prasidėjo kita“.
„Ar suprantame, kas pastatyta ant kortos? Ir ar esame pakankamai motyvuoti reaguoti?“ – trečiadienį klausė jis.
„Esame trečiojo branduolinio amžiaus aušroje <...>, kurį apibūdina plintančios branduolinės ir ardomosios technologijos ir beveik visiškas ankstesnių saugumo architektūrų nebuvimas“, – sako jis.
T. Radakinas taip pat pakomentavo tūkstančių Šiaurės Korėjos karių dislokavimą prie Ukrainos sienos. Tai jis pavadino „ypatingiausiu metų įvykiu“ ir perspėjo, kad po to jų gali būti dislokuota dar dešimtys tūkstančių. Jo vertinimu, Maskvos gynybos paktas su Pchenjanu „gali apimti abiejų šalių apsikeitimą jautriausiomis technologijomis ir patirtimi“.
T. Radakinas taip pat nurodė, kad susirūpinimą kelia Kinijos branduolinių ginklų kūrimas ir Irano bei Šiaurės Korėjos branduolinės programos. Nepaisant niūrių pastabų, V. Radakinas teigė, kad JK ir jos NATO sąjungininkės yra saugios. Tikėtina, kad Maskva nepradėtų tiesioginio puolimo, nes „žino, kad atsakas būtų pribloškiantis, nesvarbu, ar tai būtų konvencinis, ar branduolinis puolimas, NATO atgrasymo strategija veikia“, – sako jis.
Britų kariuomenės vadas paragino NATO išlikti stipria.
„Kad išvengtume tragedijos, turime jausti jos pavojų, o šis pavojus vis didėja. Pasaulis pavojingesnis, iššūkiai didesni. Tačiau mes turime pajėgumų, struktūrų ir laiko šiems iššūkiams įveikti. Tai yra mūsų pasirinkimas“, – pabrėžia jis.
13:19 | Ukrainos URM: Rusija yra didžiausia grėsmė bendram saugumui
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ketvirtadienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime, kuriame dalyvauja ir rusų diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas, pareiškė, kad Rusija kelia „didžiausią grėsmę mūsų bendram saugumui“.
„Rusija nėra partnerė, ji yra didžiausia grėsmė mūsų bendram saugumui. Rusijos dalyvavimas ESBO yra grėsmė bendradarbiavimui Europoje“, – sakė jis Maltoje vykstančiame susitikime, o patį S. Lavrovą pavadino karo nusikaltėliu.
„Ukraina ir toliau kovoja už savo teisę egzistuoti. Ir prie šio stalo sėdintis Rusijos karo nusikaltėlis turi tai žinoti: Ukraina iškovos šią teisę, o teisingumas nugalės“, – sakė A. Sybiha.
12:55 | Rekordiniai Rusijos nuostoliai: lapkritį pasiektas naujas lygis
Jungtinės Karalystės žvalgyba skelbia, kad lapkričio mėnesį Rusijos kariuomenės nuostoliai pasiekė rekordinį lygį, rašo „Ukrainska Pravda“.
11:55 | Ukraina įvykdė didžiulę kibernetinę ataką prieš vieną didžiausių Rusijos bankų: palietė šimtus tūkstančių rusų
Ukrainos programišiai įvykdė plataus masto kibernetinę ataką prieš sankcionuoto Rusijos banko „Gazprombank“ sistemas, rašo „Kanal 24“. Tai vienas iš trijų didžiausių Rusijos bankų.
11:19 | Sikorskis: Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas atvyko į ESBO susitikimą Maltoje meluoti
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ketvirtadienį pareiškė, kad nesėdės prie stalo su Sergejumi Lavrovu per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimą Maltoje, nes Rusijos diplomatas atvyko čia „meluoti“.
„Ponas Lavrovas čia atvyko meluoti apie Rusijos invaziją ir tai, ką Rusija daro Ukrainoje. Ir aš neketinu klausytis tų melų“, – žurnalistams sakė R. Sikorskis, atvykęs į dvi dienas truksiantį ESBO susitikimą Takalio miestelyje netoli Valetos.
10:56 | Zelenskis paskelbė sankcijas Sakartvelo valdžiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo įvedamos sankcijos daliai Sakartvelo valdžios institucijų, rašo UNIAN.
10:30 | Atsargos generolas įvardijo, kokia ateitis laukia Krymo tilto: jei kas nors ir gali tai padaryti, tai Budanovas
Krymo išlaisvinimas yra labai svarbus karo Ukrainoje eigoje, sako JAV atsargos generolas Benas Hodgesas. Apie tai jis kalbėjo „Hromadske“, rašo UNIAN. Anot jo, Ukraina turi padaryti viską, kad neleistų Rusijos kariniam laivynui ir oro pajėgoms įsitvirtinti ir veikti pusiasalio teritorijoje.
Jo vertinimu, taip pat reikėtų iš Rusijos atimti galimybę naudotis Krymu kaip logistikos centru.
„Didžioji dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno jau išvesta iš Sevastopolio. Ukrainos ginkluotosios pajėgos rūpinasi, kad Rusija negalėtų naudoti Krymo kariniais tikslais. Ukrainiečiams taip pat pavyko sunaikinti didžiąją dalį didelių keltų, kuriuos Rusija naudojo karinei įrangai į Krymą gabenti. Tačiau vis dar lieka Krymo tiltas. Rusai daug nuveikė, kad jį apsaugotų. Tačiau, kai ateis laikas, jis taip pat bus sunaikintas“, – komentuoja B. Hodgesas.
Atsargos generolo buvo paklausta, ar Krymo tiltą gali sunaikinti raketos „Taurus“ ir ATACMS.
„Ne, tai nėra ginklai, kuriais naikinami tiltai. Smūgiai šiomis raketomis gali padaryti skylę tilte. Tačiau to nepakanka. Ten per daug plieno ir betono. Taigi reikėtų daug įvairių rūšių sprogmenų. Šiam tiltui sunaikinti reikėtų gerai suplanuotos operacijos. Vieno smūgio tokiai perėjai įveikti nepakanka. Manau, kad jei kas nors pasaulyje ir gali nugriauti šį tiltą, tai generolas Budanovas. Esu tikras, kad karinėje žvalgyboje yra žmonių, kurie rengia planą, kaip sunaikinti Krymo tiltą“, – sako jis.
9:57 | Per Rusijos atakas Ukrainos Chersono srityje žuvo du žmonės, dar 10 buvo sužeista
Gruodžio 4 d. Rusijos pajėgos Ukrainos Chersono srityje apšaudė daugiau nei 20 gyvenviečių. Du žmonės žuvo, o dar 10 buvo sužeista.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, rusų ugnies ir antskrydžių taikiniais tapo Antonivka, Beryslavas, Inhulecas, Poniativka, Mykilskė, Prydniprovskė, Priozernė, Tomyna Balka, Šyroka Balka, Veletenskė, Červonyj Majakas, Mylovė, Monastyrskė, Bilozerka, Vysokė, Novovoroncovka, Nadeždivka, Zelenivka, Novodmytrivka, Stanislavas ir Chersonas.
Kaip teigiama, Rusijos pajėgos regione smogė į kritinę infrastruktūrą ir gyvenamuosius rajonus. Buvo apgadinti penki privatūs namai, be to, nukentėjo dujotiekiai, ūkiniai pastatai ir privatūs automobiliai.
9:44 | Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje neteko 1 580 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d. Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko maždaug 748 950 karių, įskaitant dar 1 580 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos taip pat sunaikino 9 506 Rusijos tankus (+13), 19 472 šarvuotąsias kovos mašinas (+22), 21 023 artilerijos sistemas (+21), 1 253 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 1 020 oro gynybos sistemų, 369 lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 19 977 bepiločius orlaivius (+31), 2 855 kruizines raketas, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 30 843 automobilius (+97) ir 3 630 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
9:28 | Įsigaliojo Šiaurės Korėjos ir Rusijos gynybos sutartis
Įsigaliojo Šiaurės Korėjos ir Rusijos gynybos paktas, kurį birželio mėnesį pasirašė abiejų valstybių lyderiai, – abi pusės apsikeitė ratifikavimo dokumentais, ketvirtadienį pranešė oficialioji Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA.
Ši sutartis buvo įteisinta po to, kai Jungtinės Valstijos ir Pietų Korėja apkaltino branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją išsiuntus daugiau nei 10 000 karių padėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą. Ekspertai sako, kad Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas mainais nori iš Maskvos gauti pažangių technologijų ir kovinės patirties savo kariams.
Kim Jong Unas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas strateginės partnerystės susitarimą pasirašė per Kremliaus šeimininko vizitą Pchenjane. Jis įpareigoja abi šalis kurios nors iš jų užpuolimo atveju „nedelsiant“ suteikti karinę pagalbą ir bendrai priešintis Vakarų sankcijoms. Atitinkamas susitarimas įsigaliojo nuo trečiadienio, kai Maskvoje abiejų šalių užsienio reikalų viceministrai Kim Jong Gyu ir Andrejus Rudenka apsikeitė ratifikavimo dokumentais, skelbė KCNA.
Praėjusį mėnesį įstatymų leidėjai Maskvoje vienbalsiai balsavo už šį susitarimą, kurį vėliau pasirašė V. Putinas. Pchenjanas savo ruožtu nurodė, kad susitarimas buvo ratifikuotas Kim Jong Uno dekretu. Anot KCNA, ši sutartis esą pasitarnaus kaip „stipri varomoji jėga, paspartinanti nepriklausomos ir teisingos daugiapolės pasaulio tvarkos be dominavimo, pavergimo ir hegemonijos sukūrimą“.
Po to, kai 2022 m. vasarį Maskva įsiveržė į Ukrainą, Šiaurės Korėja ir Rusija sustiprino tarpusavio karinius ryšius. Abiem šalims taikomos Junginių Tautų sankcijos – Šiaurės Korėja jų susilaukė dėl savo branduolinių ginklų programos, o Rusijai jos įvestos dėl karo Ukrainoje.
8:59 | Orbanas susitiko su Meloni, aptarė taiką Ukrainoje
Italijos premjerė Giorgia Meloni trečiadienį Romoje susitiko su kolega iš Vengrijos Viktoru Orbanu, abu kraštutinių dešiniųjų lyderiai aptarė paramą teisingai ir ilgalaikei taikai Ukrainoje ir padėtį Artimuosiuose Rytuose, pranešė Italijos vyriausybė.
Per pusantros valandos trukusį susitikimą Italijos vyriausybės būstinėje G. Meloni taip pat pasveikino V. Orbaną su į pabaigą einančiu pusmečio pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai, lyderiai pabrėžė nelegalios migracijos problemos sprendimo svarbą, ragino glaudžiau bendradarbiauti su migrantų kilmės šalimis, kovoti su prekyba žmonėmis.
Trečiadienį V. Orbanas Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi, jie taip pat „aptarė karą Ukrainoje, daugiausia dėmesio skirdami humanitarinei padėčiai ir pastangoms skatinti taiką regione“.
Pranešta, kad V. Orbanas gruodį planuoja daugiau kelionių su vadinamąja taikos palaikymo misija. Pasak šaltinių, gali būti, kad jis perduos išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo žinutes prezidentams Volodymyrui Zelenskiui, Vladimirui Putinui ir Xi Jinpingui. Jis jau kelis kartus kalbėjosi telefonu su D. Trumpu.
7:52 | Neįprastas pokalbis: Gerasimovas paskambino Bideno generolui
Įvyko neįprastas pokalbis tarp Rusijos ir JAV generolų, rašo „The New York Times“.
Vladimiro Putino karo prieš Ukrainą architektas Valerijos Gerasimovas praėjusią savaitę paskambino JAV prezidento Joe Bideno kariniam patarėjui ir kalbėjosi apie tai, kaip suvaldyti abejų šalių karo eskalacijos problemas.
Retas pokalbis įvyko praėjusį trečiadienį, likus dienai iki Padėkos dienos ir praėjus vos šešioms dienoms po to, kai Rusija paleido į Ukrainą naują, branduolinį užtaisą galinčią nešti vidutinio nuotolio balistinę raketą.
Pokalbio metu generolas V. Gerasimovas Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkui generolui Charlesui Q. Brownui jaunesniajam pasakė, kad balistinės raketos „Oreshnik“ paleidimas buvo suplanuotas gerokai anksčiau, nei J. Bideno administracija sutiko leisti Ukrainai naudoti amerikiečių ATACMS smūgiams giliau į Rusiją, sakė pareigūnai.
Nors raketa „Oreshnik“ turėjo tik įprastines kovines galvutes, jos panaudojimas signalizavo, kad Rusija gali smogti branduoliniais ginklais, jei nuspręstų. Raketa pataikė į Ukrainos ginklų gamyklą Dniepro mieste.
Generolo Ch. Browno atstovas spaudai kapitonas Jerealas Dorsey teigia, kad „generolo Gerasimovo prašymu generolas Brownas sutiko aktyviai neskelbti apie šį skambutį“.
Abu vyrai „aptarė daugybę pasaulinio ir regioninio saugumo klausimų, įskaitant vykstantį konfliktą Ukrainoje“, sakė kapitonas J. Dorsey.
7:10 | Šaltiniai: Trumpo ir Zelenskio komandos susitiko aptarti karo Ukrainoje
Ukrainos delegacija trečiadienį susitiko su aukšto rango išriktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovais, skelbia „Reuters“. Apie tai leidiniui patvirtino su susitikimo turiniu susipažinęs šaltinis.
Ukrainos delegacijai vadovavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas Andrijus Jermakas. Grupė Vašingtone susitiko su D. Trumpo pasirinktu Baltųjų rūmų patarėju nacionalinio saugumo klausimais Mike'u Waltzu ir jo pasiuntiniu Ukrainoje Keithu Kelloggu, sakė šaltinis. Daugiau detalių jis nepateikė.
D. Trumpo pereinamojo laikotarpio komanda neatsakė į prašymą pakomentuoti šį susitikimą.
D. Trumpas pažadėjo derybomis užbaigti beveik trejus metus besitęsiantį Ukrainos ir Rusijos karą, tačiau iki šiol nepateikė jokių detalių.
Primename, kad aiškėja, kaip atrodo išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl karo Ukrainoje pabaigos. Planą dėlioja „Reuters“, remdamiesi viešais D. Trumpo ir jo komandos pasisakymais, taip pat keliais D. Trumpui artimais šaltiniais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
