Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė nuo šių metų pradžios užfiksavusi per 300 anoniminių telefono skambučių ir interneto žinučių, perspėjančių apie esą padėtas bombas. Per visus praėjusius metus teisėsauga užregistravo daugiau kaip 1,1 tūkst. tokių žinučių.
Pasak SBU, buvo gauta klaidinamų grasinimų susprogdinti viešuosius objektus ir „ypatingos svarbos infrastruktūrą“, pavyzdžiui, mokyklas, oro uostus ir prezidento administraciją Kijeve.
Saugumo tarnyba apkaltino Rusiją dėl šių melagingų pranešimų ir pavadino juos „vienu iš hibridinio karo, skirto didinti spaudimą Ukrainai, elementų“.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas.
Maskva tvirtina invazijos neplanuojanti, bet tuo pačiu metu kaip deeskalavimo sąlygas pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant reikalavimą niekada nepriimti Ukrainos į NATO.
„Šalies agresorės saugumo tarnybų tikslas yra akivaizdus, – pareiškė SBU. – Siekiama daryti papildomą spaudimą Ukrainai, sėti nerimą ir paniką visuomenėje“.
Tarnybos duomenimis, dauguma pranešimų – visi jie, kaip paaiškėjo, buvo apgailinti – išsiųsti iš „kaimyninių posovietinių šalių“ ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos regionų.
Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį apkaltino Maskvą siekiu destabilizuoti jo šalį iš vidaus.
„Rusija ne tik grasina mums savo ginklais, bet ir didina paniką, mėgindama tokiu būdu pakenkti Ukrainos visuomenei ir ekonomikai“, – žurnalistams sakė D. Kuleba.
Po virtinės grasinimų detonuoti sprogmenis kelių miestų valdžia šią savaitę liepė mokykloms pereiti prie nuotolinio ugdymo.
