„Deja, esame tarsi aklavietėje dėl abiejų klausimų, nes pirmuoju klausimu esame susiskaldę, o antruoju klausimu akivaizdžiai trūksta valios“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Kelių aukšto rango administracijos pareigūnų kalbose buvo piešiamas šalies, kurioje vyksta karas ir kurią stabdo sąjungininkai, nesugebėję suvokti krizės masto ir skubos, paveikslas.
D. Kuleba sakė, kad Didžiojo septyneto (G-7) grupė pasisakė už mišrų tribunolą, grindžiamą Ukrainos teisės aktais.
Tačiau, pasak jo, tai neleistų atimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino, ministro pirmininko Michailo Mišustino ar užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo neliečiamybės – toks variantas Kyjivui nepriimtinas.
Ukrainos pareigūnai pasisako už tarptautinį teismą, panašų į po Antrojo pasaulinio karo veikusį Niurnbergo tribunolą.
Be to, nebuvo pasiekta pakankamos pažangos pervedant įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai, kad jis būtų panaudotas šalies atstatymui, pridūrė D. Kuleba.
„Praėjus pusantrų metų, iš Europos ir Amerikos vis dar girdžiu: mes dirbame“, – sakė ministras.
„Trūksta valios susitarti. Taigi turime tai pakeisti“, – teigė jis.
Nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 metų vasarį dėl Vakarų sankcijų visame pasaulyje buvo įšaldyta apie 300 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargų.
D. Kuleba penktadienį kalbėjo konferencijoje Kyjive, tačiau jo komentarai buvo paskelbti tik šeštadienį.
Ginklų reikia dabar
Šie komentarai pasirodė kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad lėtas vakarietiškų ginklų tiekimas trukdo kontrpuolimui prieš Rusijos pozicijas šalies rytuose ir pietuose.
Naujai paskirtas gynybos ministras Rustemas Umerovas grįžo prie šios temos kitoje šeštadienį paskelbtoje kalboje.
„Esame dėkingi už visą suteiktą paramą (...) Mums reikia daugiau sunkiosios ginkluotės“, – sakė R. Umerovas.
Tačiau jis pridūrė: „Mums jų reikia šiandien. Mums jų reikia dabar.“
Penktadienį savo komentaruose V. Zelenskis užsiminė, kad Maskva tikisi respublikonų pergalės kitų metų JAV prezidento rinkimuose ir kad ji viliasi, jog Vašingtono parama Ukrainai sumažės.
Jis paragino greičiau pristatyti galingesnius ginklus – ir skubiau taikyti sankcijas, pridurdamas: „Kuo ilgiau tai užtrunka, tuo daugiau žmonių kenčia.“
„Priešas yra stiprus“
Žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadymas Skibickis šeštadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainos rytuose ir pietuose, įskaitant Krymą, turi daugiau kaip 420 tūkst. karių.
Jis taip pat sakė, kad Rusija jau mėnesį aktyviai vykdo atakas iš Krymo, kurį aneksavo 2014 metais.
„Kryme dislokuoti dronai naudojami prieš mūsų Izmajilo ir Reni uostus“, kurie naudojami kaip alternatyvūs eksporto centrai, ypač po to, kai nutrūko susitarimas, leidęs saugiai gabenti grūdus per Juodąją jūrą.
Birželį Ukraina pradėjo kontrpuolimą šalies rytuose ir pietuose, tačiau susidūrė su įnirtingu įsitvirtinusių Rusijos pajėgų pasipriešinimu.
Ukrainiečių kariams taip pat tenka atremti atsinaujinusius puolimus aplink Charkivą šiaurės rytuose, pernai išlaisvintose teritorijose.
Rusai nori atkeršyti Charkivo regione, sakė gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar.
Ji pridūrė, kad Rusijos kariai stengiasi išsklaidyti Ukrainos pajėgas rytuose, „kad negalėtume jų sutelkti aplink Bachmutą, kur sėkmingai žengiame į priekį“.
„Priešas yra stiprus, – pripažino ji. – Jie turi daugiau žmonių ir ginkluotės.“
„Kariniai taikiniai“
Karinės žvalgybos vadas Kyryla Budanovas sakė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje daugiausia nukreipti į karinius taikinius.
„Visi (taikiniai) yra karinio pramoninio komplekso įmonės, – sakė K. Budanovas. – Tuo mes skiriamės nuo rusų.“
„Įmonės dega, dega aukštųjų technologijų mašinos, vyksta sprogimai, labai gilios sabotažo priemonės, bet žmonės nenukenčia“, – kalbėjo jis.
Pastaraisiais mėnesiais padažnėjo išpuoliai Rusijos teritorijoje, kurie puolimo pradžioje buvo reti, o Kyjivas vis dažniau prisiima už juos atsakomybę.
Rusijos institucijos pranešė apie kai kurių Ukrainos atakų metu nukentėjusius civilius gyventojus.
K. Budanovas taip pat sakė, kad neseniai buvo atakuota „Iskander“ raketose naudojamų mikroschemų gamybos vieta.
„Sprogimai šalyje agresorėje šiek tiek blaivina visuomenę, bet kol kas neturi didelio poveikio“, – sakė jis ir pridūrė: „Tai tik laiko klausimas.“
Anksčiau šią savaitę dviejų dienų vizito Ukrainoje metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) gyrė, jo žodžiais tariant, Ukrainos žmonių nepaprastą atsparumą“ taip pat paskelbė apie 1 mlrd. dolerių (934,5 mln. eurų) vertės naują pagalbą.
