Iki gegužės Tarybai pirmininkaujanti Austrija pirmadienį pareiškė, kad susitarė su Ukraina peržiūrėti numatomo Maskvos palaikomo referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos teisėtumą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad toks referendumas būtų neteisėtas ir pažeistų Ukrainos konstituciją.
Europos Tarybos ekspertai pabandys šią savaitę atvykti į Krymą ir susipažinti su jame gyvenančių mažumų problemomis, pareiškė Austrijos užsienio reikalų ministro atstovas Sebastianas Kurzas (Sebastjanas Kurcas) Kijeve.
Kijeve vykusiose Ukrainos vyriausybės ir Europos Tarybos derybose buvo nuspręsta, kad Tarybos ir patariamąją funkciją konstituciniais klausimais atliekančios vadinamosios Venecijos komisijos teisės ekspertai peržiūrės kovo 16 dienos referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos teisėtumą.
Toliau 47-ių šalių Taryba taip pat konsultuos Ukrainą politinės, teisinės ir konstitucinės reformos klausimais.
„Mes džiaugiamės, kad Ukrainos vyriausybė priėmė Europos Tarybos pasiūlymą, kuriuo toliau siekiama prisidėti prie pastangų išspręsti konfliktą taikiu keliu“, – sakė S.Kurzas.
Europos Taryba yra paruošusi Europos žmogaus teisių konvenciją, kuriai įsigaliojus 1953 metais buvo įsteigtas Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Putino kritikas siūlo Krymui sekti Škotijos pavyzdžiu
Valdžios decentralizavimas škotišku pavyzdžiu būtų geriausias Krymo krizės sprendimo būdas, pirmadienį pareiškė buvęs Rusijos oligarchas ir prezidento Vladimiro Putino kritikas Michailas Chodorkovskis Ukrainoje.
Dešimt metų kalėjime išbuvęs ir praėjusių metų gruodį iš jo paleistas M.Chodorkovskis per paskaitą Kijevo universiteto studentams sakė, kad tokios autonomijos, kokią turi Škotija, Ukrainos Krymo regionui suteikimas galėtų atvėsinti regiono gyventojų reikalavimus jungtis prie Rusijos, kurios pajėgos prieš savaitę perėmė pusiasalio kontrolę.
Sakydamas, kad Maskva rizikuoja nutraukti ryšius su savo kaimyne, buvęs Rusijos naftos milžinės „Jukos“ vadovas pareiškė: „Geriausias pasirinkimas būtų išlaikyti Krymą Ukrainoje, bet (suteikiant jam) didžiausią įmanomą autonomiją – kokią, pavyzdžiui, Škotija turi Didžiojoje Britanijoje“.
Pirmadienį M.Chodorkovskis pareiškė, kad Rusija rizikuoja prisidaryti žalos, „taikydama 19 amžiaus teritorinių ginčų sprendimo metodus“, ir pavadino save ištikimu Rusijos nacionalinių, valstybinių interesų gynėju, pasisakančiu prieš separatistinius judėjimus musulmoniškuose Šiaurės Kaukazo regionuose.
„Raginu visus savo tėvynainius ginti žemes, kurios priklauso Rusijai, tarp jų ir Šiaurės Kaukazą, ir ginkluotomis pajėgomis, – sakė jis. – Turiu pripažinti, kad ir Ukrainos žmonės turi tokią teisę“.
18 val. 05 val. Krymo parlamentas pakvietė ESBO stebėtojus į referendumą
Ukrainos Krymo regiono parlamentas paprašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atsiųsti savo misiją stenėti sekmadienį vyksiantį referendumą dėl šios autonomijos stojimo į Rusijos Federaciją, pranešė pirmadienį Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pasak jos, minimą kvietimą Vienoje būstinę turinčiai ESBO išsiuntė prorusiškas Krymo autonominės respublikos parlamentas.
Tačiau ESBO karinių stebėtojų Krymas, kurį kontroliuoja Rusijos pajėgos, neįsileidžia.
17 val. 30 min. JT Saugumo Taryba vėl susirinks pirmadienį uždarame posėdyje svarstyti krizės Ukrainoje, sakė diplomatai.
Šio neoficialaus susirinkimo, numatyto pradėti 15 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, paprašė Ukraina, kurios atstovas JT taip pat dalyvaus.
JT Saugumo Tarybos posėdis šia tema bus jau penktas per pastarąsias 10 dienų.
„Laukiama, kad ši savaitė bus gana įtempta iki referendumo sekmadienį“, – sakė vienas diplomatas, turėdamas omenyje Saugumo Tarybos veiklą.
Prorusiškas Krymo parlamentas yra paskelbęs referendumą, kuriuo autonomijos piliečiai turį nuspręsti, ar Krymas turi atsiskirti nuo Ukrainos ir dėtis prie Rusijos. Tiesa, ir Kijevas, ir Vakarai šį referendumą laiko neteisėtu.
Lig šiol JT Saugumo Tarybai nesiseka rasti bendrą požiūrį į krizę Ukrainoje. Nuolatinė šio tarptautinio organo narė, Maskva, gali pasinaudoti veto teise ir blokuoti bet kokį jo sprendimą.
16 val. 35 min. Kryme prie Bachčisarajaus rusų kariai šaudydami užėmė automobilininkų batalioną
Rusų kariai pirmadienį puldami vieną karinį ukrainiečių dalinį šaudė iš automatų, pranešė vienas šio bataliono karininkų.
Pasak jo, rusų kariai pirmadienį apie 14 val. įsiveržė į ukrainiečių karinio dalinio teritoriją netoli Bachčisarajaus; jie atėmė iš ukrainiečių mobiliuosius telefonus ir mėgino iš dalinio išvaryti transporto priemones. Niekas iš ukrainiečių nenukentėjo, bazės vadas mėgina vesti derybas su užpuolikais.
Anksčiau būta pranešimų, kad Bachčisarajaus mieste buvo pagrobtas Ukrainos karinio dalinio vadas, papulkininkis Volodymyras Sadovnykas.
14 val. 16 min. Rusijos pajėgos Kryme nuginklavo Ukrainos raketų bazės karius
Rusijos kariai, grasindami šturmu, nuginklavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narius Čornomorsko karinėje bazėje Kryme, pirmadienį pranešė vienas Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas.
„Pasak šaltinių Černomorske, praeitą naktį, apie 1 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku), maždaug 200 Rusijos karių atvažiavo 14 sunkvežimių į atskirąjį reketų techninį dalinį Čornomorske“, – Gynybos ministerijos padalinio Kryme spaudos centro vadovas Vladyslavas Selezniovas rašė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Grasindami šturmuoti ir panaudoti ginklus, jie įžengė į karinio dalinio teritoriją ir nuginklavo visus dalinio narius, įskaitant sukarintos apsaugos tarnybos darbuotojus. Jie privertė palikti savo ginklus sandėlyje, jį užrakinti ir užplombuoti“, – nurodė jis.
Pasak jo, Rusijos kariškiai pareikalavo, kad Ukrainos kariai paliktų savo bazę.
„Šiuo metu du Ukrainos karininkai saugo ginklus tame dalinyje“, – pridūrė V.Selezniovas.
14 val. 15 min. Rusijos URM smerkia „įstatymų nepaisymą“ rytų Ukrainoje
Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė pasipiktinimą dėl betvarkės rytų Ukrainoje, kaltindama ultradešiniojo judėjimo „Pravyj sektor“ („Teisusis sektorius“) kovotojus susimokius su naująja Kijevo vyriausybe.
Vykstant naujausiam propagandos karui dėl Ukrainos, kuriame Jungtinės Valstijos neseniai paskelbė 10 punktų sąrašą, esą atskleidžiantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino melagingus pareiškimus, Maskva apkaltino Vakarų šalis tylint dėl smurto prieš rusakalbius Ukrainoje ir jų areštus.
Ministerijos pranešime sakoma, kad kovo 8 dieną kaukėti asmenys šaudė į taikius demonstrantus rytiniame Charkovo mieste ir kelis iš jų sužeidė.
Taip pat nurodoma, kad septyni Rusijos žurnalistai buvo suimti rytiniame Dniepropetrovsko mieste, o iš to pareiškimo galima suprasti, kad naujoji Ukrainos valdžia ir jos sąjungininkai Vakaruose neužtikrina žiniasklaidos laisvės.
„Mūsų Vakarų partnerių, žmogaus teisių organizacijų ir užsienio žiniasklaidos gėdingas tylėjimas yra stebinantis. Jis kelia klausimą: kur jų pagarsėjęs objektyvumas ir įsipareigojimai demokratijai?“ – klausia URM.
Tuo tarpu Charkovo milicija laiko minėtą incidentą tame mieste mažai reikšmingu, pridūrusi, kad vienintelis jo ryšys su „Pravyj sektor“ yra vieno anonimo skambutis telefonu.
Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalių lyderiai kaltino Rusijos pareigūnus ir žiniasklaidą iškraipant faktus ir vaizduojant protestuotojus, kurie nutraukė Maskvos remto prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdymą, kaip smurtaujančius ekstremistus.
Įvykių rytų Ukrainoje liudininkai sako, kad įtampą didina prorusiški aktyvistai, siekiantys sukurstyti smurtą, kad suteiktų V.Putinui dingstį pasiųsti savo pajėgas, siekiant apginti Ukrainoje gyvenančius rusakalbius.
Viena pareigūnė, informuojanti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) apie žiniasklaidos laisvės padėtį, po praeitą savaitę surengto vizito Kryme sakė, kad daugiau rūpesčių kelia žiniasklaidos laisvės suvaržymai tame pietiniame Ukrainos regione.
Pasak pareigūnės, valdžią Kryme perėmusi prorusiška vyriausybė imasi priemonių prie jos nepalaikančius žiniasklaidos kanalus ir baugina žurnalistus.
14 val. 14 min. Buvęs Rusijos naftos magnatas Chodorkovskis palaiko naujuosius Ukrainos lyderius
Buvęs garsiausias Rusijos kalinys Michailas Chodorkovskis pareiškė, kad Maskva griauna savo ilgos draugystės ryšius su Ukraina agresyviais ir separatistus palaikančiais veiksmais Kryme.
Buvęs Rusijos naftos milžinės „Jukos“ vadovas šią poziciją išsakė pirmadienį per paskaitą studentams Kijevo aukštojo mokslo institute.
„Mes prarandame Ukrainos ir Rusijos draugystę“ dėl Maskvos veiksmų, pabrėžė M.Chodorkovskis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė leistis į bet kokias derybas su naujaisiais Ukrainos lyderiais, pakeitusiais pabėgusį prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.
Tačiau M.Chodorkovskis sakė juos palaikantis ir aiškino, kad naujoji Kijevo vyriausybė atėjo į valdžią per „teisingumo revoliuciją“.
M.Chodorkovskis, kuris anksčiau buvo turtingiausias žmogus Rusijoje, praeitų metų gruodį buvo pirma laiko paleistas iš kalėjimo, kai V.Putinas jam suteikė malonę. Daugelio nuomone, teismo procesas, kuriame šis oligarchas buvo apkaltintas mokesčių vengimu ir kitais nusikaltimais, buvo politiškai motyvuotas.
14 val. 13 min. JAV nepripažins Krymo referendumo rezultatų
Jungtinės Valstijos nepripažins jokių referendumo dėl Krymo būsimo politinio statuso rezultatų, pirmadienį pareiškė JAV ambasadorius Ukrainoje Geoffrey Pyattas (Džefris Pajatas).
Jis sakė Kijeve, kad Jungtinės Valstijos nepasiruošusios pripažinti prorusiškos Krymo vyriausybės organizuojamo referendumo, kuris turėtų įvykti kovo 16 dieną ir kuriame to autonominio regiono gyventojų bus prašoma pritarti prisijungimui prie Rusijos Federacijos arba likti Ukrainos dalimi.
Pasak G.Pyatto, Vašingtonas toliau laikys Krymo pusiasalį Ukrainos dalimi.
Ukrainos vyriausybė ir tarptautinė bendruomenė pareiškė, kad Krymo, kurį dabar faktiškai kontroliuoja Rusijos pajėgos, referendumas būtų neteisėtas. Ukrainos teismai taip pat paskelbė negaliojančiu sprendimą dėl referendumo Kryme organizavimo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
