Ketvirtadienį Vakarų valstybės patyrė didžiulį pralaimėjimą, kai JT aukščiausia teisių apsaugos taryba nesugebėjo surinkti pakankamai balsų, kad priimtų pirmąją rezoliuciją, nukreiptą prieš Kiniją.
Balsavimas surengtas po to, kai buvusi JT teisių vadovė Michelle Bachelet rugpjūčio gale paskelbė savo ilgai atidėliotą ataskaitą dėl Sindziango, kurioje kalbama apie galimai įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui prieš uigūrus ir kitas musulmonų mažumas Kinijos vakaruose esančiame regione.
Tačiau intensyvus Pekino spaudimas balsuojančiuosius, panašu, paveikė – 47 narių taryba 19 balsų prieš 17 nubalsavo prieš debatus, o 11 šalių susilaikė.
Diskusijos rengti nenorėjo Bolivija, Kamerūnas, Kinija, Kuba, Eritrėja, Gabonas, Indonezija, Dramblio Kaulo Krantas, Kazachstanas, Mauritanija, Namibija, Nepalas, Pakistanas, Kataras, Senegalas, Sudanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Uzbekistanas ir Venesuela.
Susilaikė Argentina, Armėnija, Beninas, Brazilija, Gambija, Indija, Libija, Malavis, Malaizija, Meksika ir Ukraina.
Daugumos šie balsavimo rezultatai nenustebino, kadangi Pekinas iki balsavimo vykdė intensyvią lobistinę kampaniją.
Tačiau karo draskomos Ukrainos, kuri kovoja prieš Rusijos vykdomą agresiją bei yra smarkiai priklausoma nuo Vakarų paramos, sprendimas susilaikyti buvo netikėtas.
Regis, ir pati Ukraina pergalvojo šį sprendimą.
Žengdama neįprastą žingsnį, Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko penktadienį paprašė, kad „įrašai atspindėtų mūsų poziciją, jog mes palaikome minėto sprendimo priėmimą“.
Žmogaus teisių tarybos pirmininkas argentinietis Federico Villegasas teigė, kad „atkreipsime dėmesį į jūsų pareiškimą“, tačiau pabrėžė, kad „atsižvelgiant į balsavimo praktikas ir taisykles,.. jis išliks toks, koks buvo vakar“.
Net jeigu JT atsižvelgtų į naujausią Ukrainos pareiškimą, rezultatai dėl Kinijos rezoliucijos nepasikeistų.
