Kai kurie jų meilę ir švelnumą randa drėgnuose apkasuose, kur gyvena kartu su ukrainiečių kariais. Tačiau šie gyvūnai, kaip ir kariai, kasdien atsiduria tarp gyvybės ir mirties.
Straikas – prieš mėnesį jis buvo atvežtas į Charkovą tiesiai iš fronto linijos. Fronte, Iziumsko kryptimi, šuo gyveno kartu su Ukrainos kariais. Tačiau po paskutinio apšaudymo Straikas buvo perduotas gydytojams – sprogimo metu jį sužeidė skeveldros.
„Jis atvyko pas mus iš fronto. Kariškiai jį perdavė, jo priekinėje letenoje buvo daugybė žaizdų. Jam buvo visiškai sutraiškyta alkūnė, alkūnės sąnarys ir riešo sąnarys. Jį surinko traumatologai“, – pasakoja veterinarė Anna Mkrtchan.
Gyvūnai dažnai atsiduria priešakinėse linijose. Pasiklydę, išsigandę ir alkani, ieškodami prieglobsčio, jie klajoja po karo zonas. Vieni pabėgo išsigandę galingų sprogimų, kiti buvo palikti likimo valiai arba, žuvus šeimininkui, liko vieni.
Ir visai atsitiktinai daugelis jų pasiliko su Ukrainos kovotojais, kurie juos maitina ir išlaiko: „Važiavau keliu – bėga. Labai išsigandęs. Turėjau krepšyje sumuštinių, tai suviliojau tais sumuštiniais. Dabar jis man jau kaip šeima.“
Keturkojai, kaip ir kariai, fronte nuolat sužeidžiami. Straiko istorija nėra vienintelė net ir šioje mažoje veterinarijos klinikoje. Prieš tris savaites savanoriai atvežė šunį, vardu Parakas. Jam irgi maždaug treji metai. Jis, kaip ir dauguma kitų šunų, buvo ištiktas šoko. Ir buvo ant mirties slenksčio.
„Jis buvo sužeistas skeveldromis krūtinkaulyje. Čia turėjome gana gilią traumą, jis neteko daug kraujo“, – kalba A. Mkrtchan.
Šuniui reikėjo skubiai perpilti kraują, todėl veterinarai iškvietė donorus. Jų klinikoje yra du – Bagira ir Elvis. Veterinarai labai džiaugiasi šiais šunimis. Jie sako, kad jiems nutiko neįprasta istorija. Kadaise šeimininkai jų atsisakė dėl ligų, tačiau po kelerių metų jie tapo labai reikalingi, nes gelbsti kitų keturkojų augintinių gyvybes.
„Žmonės atnešė Bagirą, ji sirgo enteritu. Tai buvo maždaug prieš metus. Jie paliko ją gydyti, bet daugiau niekada su mumis nesusisiekė. Taip nutinka dažnai. Elvis turi raumenų ir kaulų sistemos problemų, klubų problemų, jis taip pat buvo paliktas. Jie paskiepyti, prižiūrėti, jauni, gražūs ir yra mūsų donorai. Kai reikia, jie duoda kraujo“, – sako A. Mkrtchan.
Įdomu tai, kad atvykę šunys gerai sutarė su savo gelbėtojais. Per tris savaites Parakas beveik pasveiko ir dabar ieško naujos šeimos. Veterinarai sako, kad jam užteko nuotykių fronte. Jie tikisi, kad dabar jaunas ir sveikas šuo gyvens ramų gyvenimą.
Paliktų gyvūnų problema kyla ne tik fronto zonose, bet ir Charkovo gyvenamuosiuose rajonuose. Prasidėjus karui iš miesto buvo evakuota daug žmonių, o kai kurie paliko savo augintinius ir šie liko gyventi gatvėje. Nuotraukose pavaizduotas Solnečno mikrorajonas. Tačiau atmosfera čia visai ne saulėta. Gatvėse klaidžioja dešimtys benamių kačių, kai kurios iš jų – veislinės.
„Yra gatvėse kačių, kurios visada buvo benamės. Yra daug apleistų. Paskutinis, kurį paėmiau, visai nekoks. Jis prislėgtas ir jo būklė labai bloga. O ši buvo išmesta, nes buvo vaikinga. Ji atsivedė du kačiukus, jie mirė. Nuo karo pradžios palaidojome 9 kates“, – kalba Inna Kharkochanka.
Gyvūnai miršta dėl ligų ir maisto trūkumo. Kenčia net naminiai gyvūnai, nes dėl didelio nedarbo Charkove daugelis šeimininkų paprasčiausiai neturi pinigų jais tinkamai pasirūpinti. Mieste reguliariai dalijamas maistas keturkojams draugams.
Gyvūnai, daugiausiai šunys ir katės, buvo evakuoti iš pavojingų Charkovo ir regiono vietovių nuo pirmųjų karo pradžios mėnesių.
Veterinarijos klinikos ir veislynai mieste šiuo metu yra beveik pilni. Keturkojus apžiūri gydytojai, o paskui kai kurie iš jų išsiunčiami į skirtingus Ukrainos regionus, kur bent šiek tiek saugiau. Kai kurie gyvūnai iškeliauja į užsienį, o daugelis užsieniečių mielai parsiveža naują draugą iš Ukrainos ir suteikia jam naują ir, svarbiausia – laimingą gyvenimą.
