Pernai Turkmėnistano prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas atšaukė savo pirmtako įvestą kasrytinę ištikimybės priesaiką, kurią prieš pamokas uoliai kartojo net vaikai: „Tegu nudžiūva mano ranka… tegu sustingsta mano liežuvis… tegu sustoja mano kvėpavimas, jei aš išduosiu Turkmėnistaną ir Saparmuratą Turmėnbaši.“ Per beveik pusantrų metų šioje šalyje pamažu neliko daugelio pačių absurdiškiausių dalykų, sugalvotų ir įgyvendintų „didžiojo visų turkmėnų tėvo“, tačiau nėra jokių garantijų, kad naujasis prezidentas taip pat nesumanys pamažu įtvirtinti savojo asmens kulto. Nedaug kam tai išvis rūpi: Turkmėnistane naftos ir dujų tiek, kad kova už galimybę gauti šių angliavandenilių priverčia užmerkti akis net ir prieš patį didžiausią absurdą.
Turkmėnistano prezidentas iki gyvos galvos ir visos tautos tėvas Saparmuratas Nijazovas netikėtai mirė 2006 m. gruodį. Naujuoju šalies vadovu išrinktas Gurbanguly Berdymuchamedovas nors ir atsargiai, tačiau atšaukė daugelį pačių ekscentriškiausių savo pirmtako sprendimų: kaimuose leista atidaryti poliklinikas ir bibliotekas, vėl mokamos pensijos, panaikintas operos ir cirko draudimas. Pagaliau – grąžinta dešimtmetė mokymo sistema (S. Nijazovo sutrumpinta mokyklų programa trukdė tęsti mokslus užsienyje) ir tradiciniai mėnesių bei savaitės dienų pavadinimai, kuriuos Turkmėnbaši buvo pakeitęs savo paties, savo motinos ir net kažkokių mitinių personažų garbei. Negana to, G. Berdymuchamedovas leido atidaryti interneto kavines ir net prašneko apie galimybę prie pasaulinio tinklo prijungti mokyklas ir vaikų darželius. Pernai Turkmėnistano prezidentas amnestavo per 9000 nuteistųjų, tarp jų – 11 asmenų, kalintų už neva pasikėsinimą į S. Nijazovą. Šiais metais gegužės 9-osios proga iš kalėjimų bus paleista 900 kalinių.
2008 metų pradžioje Turkmėnistano prezidentas paskelbė apie naujo šalies raidos etapo, kurio šūkis – „Valstybė žmogui“, pradžią, iš peties užsipuolė žiniasklaidą, kuri neva dirbanti senais metodais, ir liepė žurnalistams pakelti honorarus, o valdininkams leido skaityti užsienio spaudą.
Tos pačios užsienio spaudos teigimu, iš Ašchabado centro dingsta Turkmėnbaši portretai, o iš administracinių pastatų ir viešbučių – jo biustai. O visai neseniai šalies oficiozas „Neutralusis Turkmėnistanas“ pranešė, kad nuspręsta iš Ašchabado centro iškelti gigantišką, ant 20 metrų postamento pastatytą 12 metrų aukščio paauksuotą Turkmėnbaši statulą. Virš sostinės centro iškilusi statula lėtai sukasi ratu, kad S. Nijazovo veidas visuomet būtų atgręžtas į saulę. Vyriausybės posėdyje G. Berdymuchamedovas įsakė monumentą iškeldinti į pietinį miesto pakraštį.
Nepaisant to, tikina „BBCRussians“, permainos Turkmėnistane dar labai nedrąsios: lieka vienpartinė sistema, nėra jokios žodžio laisvės, o naujasis prezidentas pradėjo kaldinti monetas su savo atvaizdu ir leisti savo kalbų bei pasisakymų rinkinius. Pirmojo Turkmėnistano laikraščių puslapio viršuje nebeliko Turkmėnbaši portreto – jį pakeitė G. Berdymuchamedovas ir citata iš jo inauguracijos kalbos…
Balandžio 19 d. Turkmėnistano prezidentas pasirašė įsaką sudaryti konstitucinės reformos komisiją, kuri turėtų revizuoti pagrindinį šalies įstatymą. Jau minėtas oficiozas „Neutralusis Turkmėnistanas“ rašo, jog šalies lyderis mano, kad „kai kurie straipsniai bei nuostatos paseno, atsiliko nuo gyvenimo ir netgi stabdo ėjimą į priekį“. G. Berdymuchamedovas pasiūlė savo valdiniams peržiūrėti valdžios organų sistemą – pradedant nuolat veikiančia 2507 narių Liaudies Taryba, 65 narių parlamentu ir baigiant savivaldos organais. Naujoji konstitucijos redakcija bus apsvarstyta rugsėjį.
Dar viena naujovė – šių metų pradžioje leista legaliai keisti vietinius manatus į užsienio valiutą ir atidaryti valiutos keitimo punktai. Prezidento sprendimu buvo patvirtinti du oficialūs valiutų kursai: valstybinis (6250 manatų už 1 JAV dolerį) ir komercinis (19 800 manatų už 1 JAV dolerį). Tuo metu juodojoje rinkoje doleris kainavo 23 000 manatų. Todėl nuo gegužės 1 d. Turkmėnistane įvestas vieningas svyruojantis kursas ir šiandien jis yra apie 14 250 manatų už 1 JAV dolerį.
Šiomis visomis permainomis Turkmėnistano valdžia be galo džiaugiasi ir savo oficialiame vyriausybiniame interneto puslapyje teigia, kad šalis vykdo demokratines reformas ir liberalizuoja ekonomiką, ir tai turėtų dar labiau sudominti užsienio investuotojus, esamus ir būsimus prekybos partnerius. Žinoma, Turkmėnistano vadovybė supranta, kad pagrindinė domėjimosi priežastis – angliavandenilių ištekliai, tai jų paklausa privers ploti katučių ir dėl pačių mažiausių reformų.
Balandžio 17–18 dienomis Londone vyko konferencija „Turkmėnistano nafta ir dujos 2008“, kurioje, Ašchabado teigimu, dalyvavo per 160 tarptautinių kompanijų atstovai, tarp jų – BP, „Chevron“, „Exxon Mobil“, „Total“, „ConocoPhillips“, „WorleyParsons“ ir kt. Turkmėnistano valdžia pompastiškai paskelbė apie šalyje esančias naftos ir dujų atsargas: apie 21 mlrd. tonų naftos ir 24,6 trilijono kubinių metrų dujų.
„Nezavisimaja gazeta“ rašo, kad tokie pareiškimai daromi ne veltui: „Ekspertų manymu, garsūs pareiškimai apie milžiniškas angliavandenilių atsargas, kaip ir dosnūs pažadai parduoti dujas visiems norintiems, skirti sukurti paklausos ažiotažui tarp užsienio investuotojų. Tokiomis aplinkybėmis bus patogiau pakelti dujų kainas jau kontraktus turintiems pirkėjams, tarp jų ir Rusijai.“ Laikraštis atkreipia dėmesį, kad Turkmėnistanas sykį jau buvo perlenkęs lazdą dėl dujų atsargų – S. Nijazovas buvo viešai pareiškęs, kad dujų užteks 250 metų, nes jų galima išgauti net 37 trilijonus kubinių metrų.
O „BP Statistical Review of World Energy“ pateikia kur kas labiau pesimistinį vaizdą – Turkmėnistano dujų atsargos tesiekiančios 2,9 trilijono kubinių metrų. „Bloomberg“ tikina, kad dujų šioje šalyje galėtų būti apie 19 trilijonų kubinių metrų. Apytiksliai žinoma, kad pernai dujų gavyba siekė apie 70 mlrd. kubinių metrų.
Kol svetimi skaičiuoja, kiek dujų turi Turkmėnistanas, šis vis aktyviau imasi veiklos. Neseniai buvo paskelbta, kad su Pakistanu, Afganistanu ir Indija pasirašytas ketinimų susitarimas dėl naujo dujotiekio statybos 2015 metais (galingumas – per 30 mlrd. kubinių metrų, ilgis – 1,68 tūkst. kilometrų, kaina – beveik 8 mlrd. JAV dolerių).
Maskvos tarptautinių santykių instituto profesorius Igoris Tombergas į tokį sumanymą žiūri gana skeptiškai ir primena, kad šiandien visos Turkmėnistano išgaunamos dujos jau padalintos tarp Rusijos ir Irano. Rusija planuoja iki 2028 m. pirkti po 80–90 mlrd. kubinių metrų dujų kasmet. Be to, Turkmėnistanas yra pasižadėjęs nuo 2009 m. po 30 mlrd. kubinių metrų tiekti į Kiniją ir Indiją.
„Absoliučiai akivaizdu, kad Ašchabadui dujotiekis per Afganistaną pirmiausia yra politinis projektas. Net jei ir nepavyks nieko pastatyti, bus vis tiek laimėta: vien susitarimo pasirašymas turi pademonstruoti, kad Turkmėnistanas turi daugybę dujų tiekimo variantų ir gali prekiauti su tais, kurie yra realūs vartotojai“, – tikina profesorius.
Kaip ten bebūtų su tomis dujų atsargomis ir galimybe plėsti jų pardavimo ratą, Turkmėnistano valdžia išsijuosusi giriasi savo ekonominiais ir socialiniais laimėjimais. Oficialiame Vyriausybės interneto puslapyje skelbiama, kad BVP pasiekė 58,2 trilijono manatų (kaip jau minėta, 1 JAV doleris – apie 14 250 manatų), o bendras ekonomikos augimas sudarė 20,8 procento. Pramonės produkcijos praėjusiais metais pagaminta už 26,9 trilijono manatų (augimas – 32,1 proc.), žemės ūkio produkcijos gamyba sudarė 4,8 trilijono manatų (augimas – 11,4 proc.).
2008 m. sausio–kovo mėnesiais užsienio prekybos apimtis siekė beveik 4 mlrd. JAV dolerių ir, palyginti su atitinkamu 2007 metų laikotarpiu, išaugo net 25,4 procento.
Tame pačiame vyriausybiniame pranešime sakoma, kad prezidentui G. Berdymuchamedovui rūpestį kelia žiniasklaidos darbas, nes vykdomos politikos prioritetai šalies visuomenei turėtų būti išaiškinti kompetentingai ir objektyviai.
„Kaip pabrėžė tautos lyderis, reikia operatyviai ir patikimai pateikti žmonėms Konstitucijos tobulinimo esmę, pritraukti visuomenės dėmesį šiam svarbiam procesui. Šiuo klausimu išdėstęs kritiką žiniasklaidos priemonių vadovams, G. Berdymuchamedovas pateikė ir negatyvų pavyzdį – radijo stoties „Ovaz“ veiklą.“
Turkmėnistano valdžios veiklos metodai vis dar nutolę nuo laisvajame pasaulyje pripažintų principų, tačiau galingų valstybių aukščiausių pareigūnų vizitai šioje šalyje tik dažnėja. Dujų kvapas skanesnis ir užgožia, švelniai tariant, nesąmonių pilną Turkmėnistano vykdomą politiką.
Aušra Radzevičiūtė
