R.T.Erdoganas kartu su Turkijoje viešinčiu Suomijos prezidentu Sauli Niinisto padėjo vainiką prie Ankaros pagrindinės geležinkelio stoties, netoli kurios šeštadienį per taikų kairiųjų ir prokurdiškų aktyvistų mitingą susisprogdino du mirtininkai.
Prieš lapkričio 1-ąją numatytus pirmalaikius rinkimus įvykdyta teroristinė ataka smarkiai padidino įtampą, kuri ir taip buvo labai didelė vyriausybei vykdant puolimą prieš kurdų kovotojus. Vyriausybė sako, kad džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) yra pagrindinis įtariamasis dėl išpuolio, kuris pagal aukų skaičių yra didžiausias per šiuolaikinės Turkijos istoriją.
Nutraukęs tris dienas trukusią tylą ir pirmąkart viešai komentuodamas tas atakas, R.T.Erdoganas antradienį paskelbė liepęs Valstybės priežiūros tarybai (DDK), pavaldžiai Turkijos prezidentūrai, pradėti specialų tyrimą, kad šis išpuolis „būtų įvertintas iš kitokios perspektyvos“.
DDK tyrimas bus vykdomas lygiagrečiai su įprastu policijos ir prokurorų tyrimu. Ta institucija anksčiau jau yra tyrusi opius valstybės masto incidentus, tokius kaip buvusio prezidento Turguto Ozalo mirtis 1993 metais, kurią daugelis laikė įtartina.
Nepateikdamas daugiau detalių, R.T.Erdoganas sakė, kad Turkija yra gavusi informacijos, rodančios, kad ataka Ankaroje gali būti susijusi su Sirija, kur džihadistai kontroliuoja dideles teritorijas prie sienos su Turkija.
Daugėja ženklų, kad valdžios institucijos sutelkė dėmesį į tikėtinus panašumus arba netgi ryšį tarp liepos 20-ąją įvykdytos mirtininko sprogdintojo atakos per taikos aktyvistų sambūrį Suručo mieste prie sienos su Turkija, kai žuvo 34 žmonės.
Vyriausybė dėl to išpuolio, kurio taikiniu irgi tapo prokurdiški bei kairieji aktyvistai, apkaltino „Islamo valstybę“. R.T.Erdoganas sakė, kad atakos Ankaroje kaltininkai bus patraukti atsakomybėn, bet perspėjo, kad „reikės būti kantriems“, kol bus atlikti abiejų mirtininkų sprogdintojų palaikų DNR tyrimai.
