Prieš 10 mėnesių Suomija ir kaimyninė Švedija, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pateikė prašymus įstoti į NATO ir atsisakė dešimtmečius trukusios karinio neprisijungimo politikos.
Turkijos parlamentas dėl Suomijos paraiškos tapti 31-ąja NATO nare balsuos 14 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Ratifikavimu beveik neabejojama, nes prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) anksčiau šį mėnesį užbaigė derybas ir išreiškė pritarimą Suomijos kandidatūrai.
R. T. Erdoganas kontroliuoja parlamentą per aljansą su viena dešiniojo sparno partija. Dauguma opozicijos įstatymų leidėjų taip pat pritaria Suomijos narystei.
Į NATO įstojus Suomijai, kuri turi 1 340 kilometrų sieną su Rusiją, dabartinė Aljanso siena su jo Šaltojo karo laikų priešininke pailgės maždaug dukart.
Suomija ir Švedija, kurios yra artimos partnerės kultūriniu, ekonominiu ir politiniu požiūriu, kartu pateikė paraiškas ir planavo prisijungti prie Aljanso tuo pačiu metu. Jų paraiškos buvo priimtos per NATO viršūnių susitikimą pernai birželį.
Tačiau stojimą turi ratifikuoti visų šalių narių parlamentai ir Švedijos stojimo procesas įstrigo dėl Turkijos ir Vengrijos pasipriešinimo. R. T. Erdoganas anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad jo šalis neratifikuos švedų stojimo dokumentų, kol nebus išspręsti Ankaros ir Stokholmo ginčai.
Vengrija trečiadienį paragino Švediją spręsti problemas ir „daugybę skundų“, dėl kurių parlamentas negali ratifikuoti šios Šiaurės šalies prisijungimo prie NATO.
Vis dėlto Švedija tikisi įstoti į Aljansą prieš jo viršūnių susitikimą, liepą vyksiantį Vilniuje.
Dauguma analitikų mano, kad Turkija dėl Švedijos kandidatūros balsuos tik po gegužę įvyksiančių visuotinių rinkimų.
