Antrą dieną iš eilės Turkijos reiškiamas pasipiktinimas E. Macrono planu „išvaduoti islamą Prancūzijoje nuo užsienio įtakos“ dar labiau padidino įtampą, tvyrančią dėl Prancūzijos lyderio ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano virtinės nesutarimų.
Likus pusantrų metų iki Prancūzijos prezidento rinkimų, kur iššūkį jam turėtų mesti dešinieji, E. Macronas apibūdino islamą kaip „religiją, kuri mūsų dienomis visame pasaulyje išgyvena krizę“.
R. T. Erdogano atstovas Ibrahimas Kalinas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė. kad E. Macrono „pavojinga ir provokuojama“ vizija „skatina islamofobiją ir antimusulmonišką populizmą“.
R. T. Erdogano valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) atstovas spaudai Omeras Celikas pareiškė, kad E. Macrono „pasisakymas apie „prancūzišką islamą“ rodo jo diktatorišką požiūrį ir visišką neišmanymą“.
„E. Macrono požiūris tik suteikia ideologinį ginklą tokioms teroristinėms grupėms kaip „Islamo valstybė“, – parašė jis.
Sekmadienį Turkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad E. Macrono iniciatyva sukels „sunkių pasekmių, bet neišspręs Prancūzijos problemų“.
E. Macroną, pernai pareiškusį, jog NATO pasireiškė „smegenų mirties“ požymių, turkų pareigūnai dažnai kaltina, kad jis nepalaikė Turkijos vienašališkos karinės intervencijos Sirijoje.
E. Macronas ir R. T. Erdoganas taip pat nesutaria dėl jūrų sienų ir teisių rytinėje Viduržemio jūros dalyje, Libijos, Sirijos ir – paskutiniu metu – paaštrėjusio konflikto separatistiniame Kalnų Karabacho regione
Turkijos gyventojų dauguma yra musulmonai, bet Turkija yra sekuliari valstybė ir NATO narė. Vis dėlto jos siekiui tapti Europos Sąjungos nare jau dešimtmečius trukdo virtinė kylančių nesutarimų.