„Prasideda nauja „saugumo zonos“ formavimo fazė, 30 kilometrų atstumu gilyn nuo Turkijos sienos. Mes valome nuo teroristų Tal Rifaate ir Manbidže“, – birželio 1-ąją pareiškė R. T. Erdoganas.
Jis pridūrė, kad po to seks naujos pasienio regionų su Turkija „valymo“ fazės. „Pažiūrėsime, kokia bus reakcija į teisėtus Turkijos žingsnius saugumo sferoje. Kas palaikys Ankarą?“ – „France 24“ cituojamas Turkijos prezidentas.
Savaitgalį jis įspėjo, kad Ankara nelauks Jungtinių Valstijų leidimo pradėti tokią operaciją. Praėjusią savaitę Vašingtonas perspėjo Turkiją nesiimti karinių veiksmų Sirijos šiaurėje, perspėdamas, kad jie destabilizuotų regioną ir sukeltų pavojų ten tarnaujančioms JAV pajėgoms.
Antradienį R. T. Erdoganas sakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad pagal 2019 metų abiejų šalių pasirašytą susitarimą leidžiama sukurti saugumo zoną palei Turkijos ir Sirijos sieną.
Turkų lyderis taip pat nepritaria Suomijos ir Švedijos neseniai pateiktoms paraiškoms dėl narystės NATO, nes, jo nuomone, šios šalys pernelyg atlaidžiai žiūri į kurdų kovotojų grupuotes.
Anksčiau R. T. Erdoganas ne sykį minėjo, kad nauji karo veiksmai Turkijos pasienyje yra neišvengiami. Ankaros teigimu, pagrindinis tikslas – kova su teroristinėmis Kurdų darbo partijos ir Liaudies savigynos būrių (įeinančių į Sirijos demokratinio aljanso koaliciją) organizacijomis.
Anksčiau Turkija uždarė dangaus erdvę Rusijos lėktuvams į Siriją. Ankara išduodavo leidimą Rusijos oro linijoms skrydžiams į Siriją kas tris mėnesius, neseniai vienas iš tokių leidimų baigėsi ir jis nebuvo atnaujintas.
