Tunisą valdantieji islamistai šeštadienį įsipareigojo pradėti derybas su sekuliariaisiais oponentais pagal susitarimą, reikalaujantį, kad vyriausybė atsistatydintų ir būtų pasiruošta rinkimams, kurie leistų išeiti iš daug mėnesių trukusios politinės aklavietės.
Ši Šiaurės Afrikos šalis, kurioje prieš dvejus metus įvykęs sukilimas pradėjo Arabų pavasario revoliucijų bangą, yra apimta krizės nuo liepos, kai vieno opozicijos lyderio nužudymas išprovokavo demonstracijas, kuriose buvo reikalaujama vyriausybės atsistatydinimo.
Tuniso kelias į demokratiją buvo gana taikus, lyginant su sukrėtimais kaimyninėse šalyse: Egipte, kur armija nuvertė išrinktą islamiškų pažiūrų prezidentą, ir Libijoje, kurios silpna vyriausybė neįstengia pažaboti besivaržančių sukarintų grupuočių.
Derybos Tunise tebėra trapios, tačiau nuosaikiųjų islamistų partija „Ennahda“ sutiko, kad vyriausybė atsistatydintų pasibaigus tris savaites truksiančioms deryboms, per kurias bus nuspręsta dėl laikinosios administracijos suformavimo ir prezidento bei parlamento rinkimų datos.
„Ennahda“ ir opozicijos partijų aljanso lyderiai šeštadienį per ceremoniją Kongreso rūmuose sostinės centre pasirašė oficialų susitarimą dėl derybų.
„Dabar nustatyta trapi pusiausvyra. Turime dirbti, kad rastume konsensusą“, – per ceremoniją sakė vienos sekuliarios opozicijos partijos vadovė Maya Jibri (Maja Libri).
Trijų savaičių atgalinis skaičiavimas bus pradėtas, kai išsamios derybos prasidės ateinančios savaitės pradžioje. Pagal susitarimą taip pat numatoma, kad speciali darbo grupė, rengianti naujos konstitucijos projektą, savo misiją turi baigti per mėnesį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
