Paslaptingame, tamsiame ir milžiniškame Postonjos urvų komplekse Slovėnijoje šis akvariumas pastatytas neatsitiktinai. Kelios akimirkos ir į jį išleidžiamas vienas iš trijų naujų gyventojų – prieš ketverius metus išsiritęs salamandros jauniklis. Tuomet šių retų gyvių gretos padidėjo net 21 jaunikliu, tačiau urvų lankytojai galės išvysti vos tris.
Anksčiau tikėta, kad šie itin reti, vos kartą per dešimtmetį besiveisiantys varliagyviai buvo drakonų palikuonys. Tačiau net ir subliuškus legendai, jie taip vadinami iki šiol. Itin silpni ir jautrūs aplinkos pokyčiams, jie dažnai neišgyvena, tad mokslininkai sako, jog šis vaizdas prilygsta stebuklui.
Kasdien „mažuosius drakonus“ apžiūrėti galės vos po 30 žmonių. Įdomu tai, kad visiškai akli varliagyviai užauga iki 30-ies centimetrų, o be maisto išgyventi gali net aštuonerius metus. Be to, jie ilgaamžiai, neretai perkopiantys ir šimtą metų, o Žemėje jau gyvena daugiau nei 200 milijonų metų.
„Kai patelė padėjo kiaušinius, labai džiaugėmės, bet kartu ir bijojome. Klausėme savęs, ar jie išgyvens, kuo juos maitinsime, kaip apsaugosime nuo infekcijų, kaip jie bendraus vieni su kitais? Džiaugiamės, kad per ketverius metus jų išgyveno net 21, nors mokslininkai sakė, kad tikimybė juos išsaugoti tesiekia pusę procento“, – sako Postonjos atstovas Marjan Batagelj.
Ne ką mažesnė šventė ir Londone, kur pagaliau po trijų mėnesių pertraukos duris gyvūnų išsiilgusiems lankytojams atveria vienas seniausių pasaulyje zoologijos sodų. Įprastai šis jau 200 metų veikiantis sodas duris užveria vos kartą per metus – Kalėdų dieną, tačiau šiemet dėl koronaviruso sodui užsidaryti teko ilgesniam laikui.
Dabar vietoje 8000-ių lankytojų per dieną čia galės ateiti vos 2000-iai. Sode įrengti specialūs, tik į vieną pusę eiti leidžiantys takai, būtina laikytis atstumo ir dezinfekuotis rankas. Tačiau viena nesikeičia – nuotaiką neabejotinai praskaidrinantys šio zoologijos sodo gyventojai.
