Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Išlaidų nenorinčią karpyti Prancūziją vis garsiau kritikuoja kitos ES šalys. Vokietijos finansų ministras pareiškė, kad vieni negali būti lygesni už kitus, mat Prancūzijos planuojamas kitų metų biudžeto deficitas smarkiai viršija euro zonos taisykles.
Tačiau pati Vokietija raginama didinti viešąsias investicijas, mat baiminamasi, kad euro zona per daug lėtai lipa iš krizės ir gali vėl į ją nugrimzti.
Prancūzijos finansų ministrui kolegoms iš Europos tenka aiškintis, kodėl šalis nesilaiko visiems galiojančių taisyklių. Kitų metų Prancūzijos biudžete planuojamas deficitas viršija 4 proc. BVP, kai visos euro zonos šalys įsipareigojusios, kad jis neturėtų būti didesnis nei 3 proc. BVP.
„Yra europinės taisyklės ir negalime prašyti, kad kiti jų laikytųsi, jei to nedarome patys“, – sako Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble.
Prancūzijai jau buvo suteikti dveji papildomi metai, kad ji sumažintų išlaidas, tačiau dabar Paryžius pareiškė, kad to tikrai nepasieks per dvigubai ilgesnį laiką – iki 2017 metų.
Akyla euro zonos šalių biudžetų priežiūra prasidėjo, kai Graikija gyveno prabangiau nei galėjo sau leisti. Dabar Europos Komisija net gali vetuoti eurą turinčių šalių biudžetus.
„Stebėsime, kaip vyks diskusijos, ką mano Komisija ir kaip ji supranta mūsų pateiktus duomenis. Kartais gali būti sunku suprasti skaičius, bet mes paaiškinsime“, – sako Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas.
Lietuvos finansų ministras taip pat sako, kad taisyklių turi laikytis visi ir siūlo prancūzams pasimokyti ir iš Lietuvos.
„Lietuva laikosi fiskalinių taisyklių ir nepažeidžia stabilumo ir augimo pakto, bet tuo pačiu sprendžiame užduotis, tarkim, didiname išlaidas gynybai, galvojame apie investicijų didinimą naudojant ir viešuosius pinigus“, – sako Rimantas Šadžius.
Viešųjų pinigų naudojimas – kita medalio pusė dėl ko spaudžiama Vokietija. Tie patys prancūzai ir kitos šalys ragina Berlyną labiau atidaryti piniginę.
„Daug kalbame apie investicijas, yra daug idėjų, tačiau trūksta praktinio įgyvendinimo“, – sako R. Šadžius.
Tikimasi, kad lėtėjanti Vokietijos ekonomika privers ją kiek atleisti diržus.
„Visi sutinkame, kad stabiliam augimui reikia reformų ir daugiau investicijų – pirmiausia iš privataus sektoriaus ir tik tada iš viešojo. Tačiau investicijos neturi būti tik iš viešojo sektoriaus“, – sako W. Schauble.
Europos Centrinis Bankas skelbia, kad visoje bendrijoje nuo 2008-ųjų investicijos sumažėjo penktadaliu. Taigi Europos trypčiojimas kaip suderinti augimą ir taupymą tik stiprina nuojautą dėl dar vienos euro zonos recesijos.
