Baltųjų rūmų Rytiniame kambaryje, stovėdamas greta Izraelio premjero Benjamino Netanyahu, D. Trumpas pareiškė, kad jo planas gali pavykti, nors dešimtmečius JAV dėtos ankstesnės pastangos sutaikyti Artimųjų Rytų konflikto šalis buvo nesėkmingos.
„Kartu mes galime atnešti... naują aušrą Artimiesiems Rytams“, – D. Trumpas sakė entuziastingiems klausytojams, tarp kurių buvo daug izraeliečių ir Amerikos žydų, bet, regis, nebuvo nė palestiniečių atstovo.
Palestiniečiai griežtai atmetė šį planą, suteikiantį Izraeliui didžiąją dalį to, ko žydų valstybė dešimtmečius siekė vykdydama tarptautinę diplomatiją. Be kita ko, plane numatoma perduoti Izraeliui Jeruzalės, žydų valstybės „nedalomos sostinės“, visišką kontrolę, atmetant palestiniečių pretenzijas į rytinę miesto dalį. Planas taip pat leidžia Izraeliui aneksuoti žydų nausėdijas Vakarų Krante.
D. Trumpas gyrė Izraelį, kad šis atliko „milžinišką žingsnį taikos link“ rengiant šį planą, taip pat išdėstantį viziją ateityje įkurti Palestinos valstybę, jeigu bus įvykdyta virtinė griežtų sąlygų.
Tarp šių sąlygų yra reikalavimas, kad būsima Palestinos valstybė būtų „demilitarizuota“, taip pat būtų oficialiai pripažintas Izraelio suverenitetas nausėdijose, pastatytose okupuotose teritorijose.
JAV prezidentas kalbėjo apie planuojamas 50 mlrd. dolerių investicijas, turinčias ištraukti palestiniečius iš dabartinio skurdo, bet taip pat pabrėžė, kad Izraelio saugumui niekada neturi iškilti pavojus.
D. Trumpas kritikavo ankstesnes JAV diplomatines pastangas kaip visiškai nekonkrečias ir atkreipė dėmesį, jog jo siūlomas planas yra 80 puslapių apimties ir kad jame yra siūlomų būsimų valstybių ribų žemėlapis.
Palestiniečiai savo ruožtu visą šį planą piktai atmetė.
„Ši sąmokslo sutartis nepraeis. Mūsų žmonės ją išmes į istorijos šiukšliadėžę“, - pareiškė palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas (Mahmudas Abasas).
D. Trumpas žadėjo, kad būsimos Palestinos valstybės teritorijos teritorija būtų „vientisa“. Šiuo metu Izraelis kontroliuoja didelę teritoriją, skiriančią du pagrindinius gyvenamuosius centrus Gazos Ruože ir Vakarų Krante.
Tačiau prie plano pridėtame žemėlapyje matyti, kad Vakarų Krante lieka daugybė žydų gyvenviečių, sujungtų su Izraeliu, ir pažymėtas tik ilgas transporto tunelis, turintis sujungti Vakarų Kranto teritoriją su pajūrio anklavu.
Šis planas akivaizdžiai suteikia Izraeliui teisę iškart aneksuoti savo nausėdijas palestiniečių žemėse.
Kalbėdamas apie itin opų Jeruzalės statuso klausimą, D. Trumpas tvirtino, kad Izraelis turėtų išlaikyti šio miesto, savo „nedalomos sostinės“, kontrolę. Tačiau tuo pačiu palestiniečiams būtų leista paskelbti savo sostinę okupuotos Rytų Jeruzalės teritorijoje, pridūrė JAV prezidentas.
Gazos Ruožą kontroliuojantis palestiniečių islamistų judėjimas „Hamas“ pareiškė niekuomet nesutiksiantis su kompromisu dėl Jeruzalės, kaip būsimos Palestinos valstybės sostinės.
Apkalta ir kaltinimai
Naujasis planas buvo paskelbtas tiek D. Trumpui, tiek B. Netanyahu kovojant dėl savo politinės ateities.
JAV Senatas šiuo metu nagrinėja D. Trumpo apkaltos bylą dėl prezidento įtariamo piktnaudžiavimo įgaliojimais ir trukdymo Kongreso darbui.
Be to, D. Trumpo šiais metais laukia nelengva kova dėl perrinkimo. Jo rinkėjų branduolį sudarantys proizraelietiški krikščionys evangelikai rėmė prezidento ligšiolines pastangas stiprinti Izraelio pozicijas Artimuosiuose Rytuose.
Pačiam B. Netanyahu antradienį buvo oficialiai pareikšti trys kaltinimai dėl korupcijos, premjerui nusprendus nebesiekti, kad jam būtų taikoma teisinė neliečiamybė kaip parlamento nariui.
B. Netanyahu dešinioji partija „Likud“ per kovo 2-ąją vyksiančius rinkimus turės stoti į žūtbūtinę kovą su premjero varžovo Benny Gantzo (Benio Ganco) centristiniu bloku „Mėlyna ir balta“. Vis dėlto dabartiniam Izraelio lyderiui gali būti palanki jo glaudi partnerystė su D. Trumpu.
Abiejų lyderių kalbos Baltuosiuose rūmuose buvo dažnai pertraukiamos plojimų.
B. Netanyahu sakė, kad naujasis planas yra „šimtmečio sandoris“, ir pridūrė, kad D. Trumpas yra „didžiausias draugas, kokį Izraelis yra kada nors turėjęs Baltuosiuose rūmuose.
D. Trumpas sakė, kad antradienį išsiuntė laišką M. Abbasui, vildamasis jo palaikymo.
„Paaiškinau [M. Abbasui], kad jo naujai valstybei skirta teritorija liks atvira ir neapstatyta ketverius metus, – nurodė D. Trumpas. – Tai gali būti paskutinioji galimybė, kokia jie kada nors turės.“
Naujojo plano rengimui vadovavo D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris, dirbęs patylomis ir beveik nebendraudamas su palestiniečių derybininkais. Jis kalbėjo ne mažiau tiesmukai ir paragino palestiniečius „nepaleisti niekais šios galimybės“.
„Manau, kad jiems bus labai sunku žiūrėti į veidą tarptautinei bendrijai ir sakyti, kad jie yra aukos“, – televizijai CNN sakė J. Kushneris.
Tarptautinė reakcija – nevienareikšmė
D. Trumpo planas buvo iškart pasmerktas Gazos Ruože ir Vakarų Krante. Numatoma, kad artimiausiomis dienomis šiose teritorijose tęsis protesto demonstracijos.
Vakarų Krante per protestuotojų susirėmimus su Izraelio kariuomene buvo sužeista 13 žmonių, nurodė Raudonasis Pusmėnulis.
Nebuvo patenkinti ir griežtosios linijos šalininkai Izraelyje. Susisiekimo ministras Bezalelis Smotrichas iš kraštutinio dešiniojo bloko „Yemina“ sakė, kad jo partija „jokiomis sąlygomis nesutiks tiesiogiai arba netiesiogiai pripažinti Palestinos valstybės“.
Renginyje Baltuosiuose rūmuose dalyvavo trijų arabų valstybių – Omano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Bahreino – atstovai. Tai buvo ženklas, patvirtinantis D. Trumpo pareiškimus, kad palaikymas jo pastangoms Vidurio Rytų regione didėja.
Vis dėlto tarptautinė reakcija buvo geriausiu atveju atsargiai teigiama.
Saudo Arabija sakė „vertinanti“ D. Trumpo pastangas ir paragino surengti Izraelio ir palestiniečių tiesiogines derybas.
Rusija, taip pat stiprinanti savo vaidmenį Vidurio Rytuose, išsakė skeptiškų nuomonių.
„Nežinome, ar amerikiečių pasiūlymas yra priimtinas abiem pusėms, ar ne“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Michailas Bogdanovas.
B. Netanyahu biuras nurodė, kad premjeras trečiadienį vyks į Maskvą ir asmeniškai pristatys naująjį planą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad blokas „nagrinės ir vertins“ JAV pasiūlymu. Vokietijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad būtų veiktų „tik derybomis pasiektas dviejų valstybių sprendinys, priimtinas abiem pusėms“.
Jungtinė Karalystė, penktadienį paliekanti ES ir nuo seno palaikanti ypač glaudžius ryšius su Vašingtonu, apie D. Trumpo planą pasisakė bene šilčiausiai.
Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas pareiškė, kad tai yra „rimtas pasiūlymas, atspindintis daug [jį rengiant įdėto] laiko ir pastangų“.
Vieną griežčiausių smerkiančių nuomonių išsakė Turkija – anot jos, naujasis planas „gimė negyvas“. Iranas taip pat pareiškė, kad amerikiečių sumanymas „pasmerktas žlugti“.
Kita vertus, Egiptas, svarbi arabų pasaulio valstybė, paragino „rūpestingai ir nuodugniai išnagrinėti JAV viziją“.
Komentuodamas naująjį planą Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus atstovas Stephane'as Dujarricas pareiškė, kad JT remia dviejų valstybių sprendinį, tačiau Izraelio ir Palestinos ribos turėtų išlikti, kokios jos buvo iki 1967 metų.
„Jungtinių Tautų pozicija dėl dviejų valstybių sprendinio prieš daug metų buvo apibrėžta atitinkamomis Saugumo Tarybos ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijomis, kurių [JT] sekretoriatas privalo laikytis“, – pabrėžė jis.
S. Dujarricas pridūrė, kad JT „lieka įsipareigojusios“ palaikyti palestiniečių ir izraeliečių pastangas išspręsti konfliktą „remiantis ribomis iki 1967 metų“.
