Įsakymas buvo grindžiamas tuo, kad ši jūrinė erdvė yra jau seniai „neatsiejama Jungtinių Valstijų vertybė“: iš jos „dosnios geologijos“ išgaunama apie 14 proc. JAV išgaunamos žalios naftos, joje „verda gyvybinga Amerikos žvejyba“ ir ji yra „mėgstamiausia Amerikos turizmo kryptis“, rašoma „Study Finds“.
Įlanka taip pat buvo apibūdinta kaip „neišsemiama Amerikos dalis“, kuriai ir toliau teks „lemiamas vaidmuo formuojant Amerikos ateitį ir pasaulio ekonomiką“.
Vietovardžio pakeitimo teisė
Atitinkama federalinė institucija yra 1890 m. įsteigta Geografinių vietovardžių tarnyba (BGN), kurios misija – palaikyti vienodą geografinių vietovardžių vartojimą.
Konkrečiai D. Trumpo įsaku vidaus reikalų sekretoriui nurodoma imtis „visų reikiamų veiksmų“, kad pavadinimas būtų pakeistas į Amerikos įlankos pavadinimą, užtikrinti, kad visos federalinės nuorodos atspindėtų pavadinimo pakeitimą, ir atnaujinti Geografinių vietovardžių informacinę sistemą.
BGN paprastai nenoriai keičia visuotinai pripažintus geografinius vietovardžius. Tačiau vykdomajame įsakyme aiškiai nurodoma, kad siekiant užtikrinti, jog siūlomas vietovės pervadinimas būtų įgyvendintas, tarybos sudėtis galės būti keičiama.
Tačiau kad ir kaip JAV nuspręstų pavadinti įlanką, tai nereiškia, kad kitos šalys to paisys. Pavyzdžiui, Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum Pardo nedelsdama pasiūlė, kad pati JAV gali būti pervadinta į Meksikos Ameriką.
Ji rėmėsi XVII a. žemėlapiu, kuriame taip pavadinta didžioji dalis teritorijos, kuri dabar sudaro JAV, ir tvirtino, kad Meksika ir likęs pasaulis toliau vartos Meksikos įlankos vietovardį.
Konfliktai dėl vietovardžių
„Study Finds“ teigiama, jog vietovardžiai turi istorinę ir emocinę reikšmę ir yra lengvai politizuojami.
Tai ypač aktualu, kai vyksta praeities konfliktai su neišspręstu palikimu ir dabartinė geopolitinė konkurencija. Pavyzdžiui, ginčas dėl Japonijos jūros ir Rytų jūros kilo dėl 1905 m. Japonijos įvykdytos Korėjos aneksijos ir vėlesnio 40 metų trukusio kolonijinio valdymo.
Panašiai ginčijamas Folklando salų (Malvinų salų) suverenitetas, dėl kurio 1982 m. Didžioji Britanija ir Argentina pradėjo karą.
Tačiau Pietų Kinijos jūros atvejis yra sudėtingesnis. Visą šį vandens telkinį arba jo dalis Kinija vadina Pietų jūra (Nan Hai), Filipinai – Vakarų Filipinų jūra, Indonezija – Šiaurės Natunos jūra, o Vietnamas – Rytų jūra (Biển Đông).
Kad situacija toje pačioje teritorijoje dar labiau komplikuotųsi, tai, kas angliškai paprastai vadinama Spratly salomis, kinų kalba vadinama Nánshā Qúndǎo, malajų kalba – Kepulauan Spratly, o vietnamiečių kalba – Trường Sa.
Pakeistas ir aukščiausios Šiaurės Amerikos viršukalnės pavadinimas
Tame pačiame įsakyme dėl Meksikos įlankos pervadinimo D. Trumpas taip pat pakeitė aukščiausios Šiaurės Amerikos viršukalnės (Aliaskoje) pavadinimą iš Denalio atgal į McKinley kalną (pavadintą 1917 m. 25-ojo prezidento Williamo McKinley vardu).
Tai kartu kėsinosi į buvusio prezidento Baracko Obamos, 2015 m. pervadinusio viršūnę Denaliu, palikimą ir bylojo apie D. Trumpo karą su demokratų politika.
Vis dėlto pakeitimą sušvelnino tai, kad kalną supanti nacionalinio parko teritorija išsaugos Denalio nacionalinio parko ir draustinio pavadinimą.
Galiausiai D. Trumpas gali Meksikos įlanką pervadinti į Amerikos įlanką. Mažai tikėtina, kad likusiam pasauliui tai turės didelės reikšmės, išskyrus tuos, kurie nori pelnyti naujosios administracijos palankumą.
Didžioji pasaulio dalis greičiausiai ir toliau įlanką vadins Meksikos, o Amerikos įlanka po ketverių metų gali likti tik istorijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Putinui reikėjo daug metų kol įvedė visoje šalyje diktatūrą. O Trampas tai daro labai greitai.
