Septynios prezidento intervencijos į Rusijos ir Ukrainos konfliktą dienos išpildė ukrainiečių ir daugelio jų sąjungininkų košmarus ir pakirto transatlantinius santykius, kuriais nuo 1945 m. buvo grindžiamas Europos saugumas.
Europos politikai pradeda suvokti, kaip stipriai pasikeitė jų pasaulis: dabar jie turi bendrauti su JAV, kuri geriausiu atveju yra skeptiška, o blogiausiu – priešiška senajam pasauliui, kuriam jie atstovauja.
Apkaltino Ukrainą „pradėjus“ karą su Rusija
Jei dar buvo kokių nors išliekančių abejonių dėl D. Trumpo noro susikurti priešų Europoje masto, antradienio vakarą jis jas nutraukė, kai apkaltino Ukrainą „pradėjus“ karą su Rusija.
Toks akivaizdus V. Putino neišprovokuotos invazijos prieš trejus metus fakto nepaisymas šokiravo net ištikimiausius JAV draugus regione.
„Jėzau“, – privačiai pasakė vienas britų vyriausybės pareigūnas, reaguodamas į prezidento išsišokimą.
„Dabar turime sąjungą tarp Rusijos prezidento, kuris nori sunaikinti Europą, ir Amerikos prezidento, kuris taip pat nori sunaikinti Europą“, – pastarosiomis dienomis pastebėjo kitas Europos diplomatas, atsisakęs būti įvardytas aptariant slaptus dalykus.
Trumpui nerūpi karo baigtis
Po beveik trejus metus trukusios ištikimos paramos Ukrainos pasipriešinimui Joe Bideno prezidentavimo laikotarpiu, naujasis žmogus Baltuosiuose rūmuose kartoja V. Putino eiles.
Trečiadienį D. Trumpas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi“ už tai, kad neskelbia rinkimų, ir prisipažino, kad jam nelabai rūpi karo baigtis.
„Šis karas yra daug svarbesnis Europai nei mums“, – rašė D. Trumpas socialinėse medijose.
Šios nuotaikos europiečius žlugdo, tačiau atitinka D. Trumpo priešiškumą žemynui, kurį jis parodė grįžęs į prezidento postą.
Per pirmąjį grįžimo mėnesį D. Trumpas ir jo komanda paskelbė muitus, ne kartą žiauriai atsiliepė apie ES kaip instituciją, pardavė Ukrainą dar neprasidėjus taikos deryboms, atšaukė istorinius JAV įsipareigojimus Europos saugumui ir pasveikino V. Putiną grįžusį į tarptautinę areną.
Vidinėse diskusijose Briuselyje kai kurie diplomatai tiesiogiai išsako mintį, kuri anksčiau buvo neįsivaizduojama – JAV vadovybė randa bendrą kalbą su Rusija, siekiančia sugriauti ES.
JAV paprasčiausiai nėra mūsų pusėje
Antradienį Saudo Arabijoje vykusiame pirmajame JAV ir Rusijos delegacijų derybų etape abi šalys aptarė jų santykių „dirgiklius“, tarp kurių yra ir sankcijos, įvestos Maskvai reaguojant į neteisėtą karą.
Jie kalbėjosi apie būsimo bendradarbiavimo energetikos srityje ir investicijų galimybes – net ir tuo metu, kai ES susitarė dėl naujo sankcijų Rusijai, etapo.
Briuseliui nušvito naujoji realybė – JAV paprasčiausiai nėra mūsų pusėje.
Proeuropietiškos Europos Parlamento politinės partijos paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pripažino krizės, su kuria susiduria, mastą.
Centro dešiniosios Europos liaudies partijos, socialistų ir demokratų, liberaliosios „Atnaujinkime Europą“ ir žaliųjų lyderiai pareiškė: „Europa nebegali visiškai pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis, kad apgintų mūsų bendras vertybes ir interesus.“
Europos šalys dabar turi skubiai imtis veiksmų, kad užtikrintų savo pačių gynybą, daugiau išlaidų skirdamos karinėms reikmėms ir teikdamos didesnę paramą Ukrainai, priduriama pareiškime.
„Ukrainos saugumas yra Europos saugumas“, – teigė šalys.
„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės neturi kito pasirinkimo, kaip tik kartu su NATO ir panašiai nusiteikusiomis ne ES sąjungininkėmis imtis neatidėliotinų veiksmų ir investuoti į veiksmingesnę ir labiau integruotą Europos saugumo ir gynybos struktūrą.“
Ne visi pasirengę susitaikyti su pasikeitusia tikrove. Kitur, ypač tarp partijų, kurių politika artimesnė D. Trumpui, pavyzdžiui, Italijos ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni priklausančioje partijoje, kilo nesutarimų.
Europos konservatorių ir reformistų frakcijos atstovas paaiškino, kodėl ji nepasirašė bendro pareiškimo: „Dabar atėjo metas ramiam, pamatuotam dialogui ir susitelkimui į pragmatiškus sprendimus.“
Jungtinėje Karalystėje buvęs Ministras Pirmininkas Borisas Johnsonas, kuris nuolat palaiko ryšius su D. Trumpu, tvirtino, kad Europa pernelyg stipriai sureagavo.
„D. Trumpo pareiškimais nesiekiama istoriškai tikslių faktų, norima sukelti europiečiams šoką, kad jie imtųsi veiksmų“, – sakė jis.
Aukšto rango Lenkijos pareigūnas taip pat tvirtino, kad D. Trumpas nenorėjo pasitraukti iš NATO ar suskaldyti Europos.
„Jis nori, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo saugumą, kad sustiprintų NATO“, – sakė pareigūnas.
Trumpas ragina surengti rinkimus Ukrainoje ir nušalinti Zelenskį
Šiuo metu Ukraina ir Europa net nedalyvauja derybose ir jaučia įtampą, o Rusijos žiniasklaida džiūgauja.
Ženklas, kaip stipriai pašlijo JAV ir ES santykiai, yra tai, kad Europos Komisijos vadovei Ursulai von der Leyen per pirmąjį mėnesį nepavyko net susiskambinti su D. Trumpu.
Paryžiuje ji bendravo su viceprezidentu J. D. Vance‘u, tačiau jis jos neįspėjo, kad kitą dieną D. Trumpas ketina pradėti derybas su V. Putinu.
Kyjive V. Zelenskis iš pradžių bandė apeliuoti į D. Trumpo, kaip nekilnojamojo turto vystytojo, komercinius instinktus, siūlydamas dalį svarbiausių Ukrainos naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, ličio, mainais į nuolatinę karinę paramą.
Atrodo, kad tai nepasiteisino, nes dabar D. Trumpas reikalauja galimybės naudotis iškasenomis kaip užmokesčio už JAV jau suteiktą pagalbą.
Nuo to laiko D. Trumpas vis dažniau tiesiogiai taikosi į Ukrainos prezidentą. Žengdamas žingsnį, kuris, kaip baiminasi daugelis europiečių, gali pakenkti stabilios demokratijos Ukrainoje perspektyvoms ir sudaryti palankias sąlygas Rusijai, D. Trumpas ragina greitai surengti rinkimus ir nušalinti V. Zelenskį.
Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai tebėra optimistiškai nusiteikę, kad vadinamieji ypatingi Jungtinės Karalystės ir JAV santykiai išliks.
Ministras pirmininkas Keiras Starmeris kitą savaitę vyksta į Vašingtoną susitikti su prezidentu.
Vyriausybės pareigūnai Londone taip pat stengėsi traktuoti D. Trumpą kaip „sandorių“ politiką ir tikėjosi, kad jis nenorės blogo sandorio dėl Ukrainos, kuriame atrodytų, kad jis pralaimėjo Rusijai.
Tiesa ta, kad D. Trumpo blogo sandorio idėja gali labai skirtis nuo Europos idėjos, jei jis derasi su Rusija – ne Ukrainos ir Europos saugumo labui.
Putino ambicijos neapsiribos vien Ukraina
Londono analitinio centro „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos direktorius Jamesas Nixey sakė, kad neatrodo, jog D. Trumpas ir jo komanda derasi su V. Putinu iš „opozicinės“ pozicijos.
„Tikrovė tokia, kad dabartiniai respublikonai Rusiją ir Ukrainą laiko tarsi lygiavertėmis“, – sakė jis.
Ir pridūrė: „Yra būdas, kaip elgtis su Rusija, kuris nėra karinis ar agresyvus, ir tai yra duoti Rusijai viską, ko ji nori. Ir galbūt jie gana gerai pasirengę tai padaryti.“
V. Putinas turi ambicijų neapsiriboti vien Ukraina ir išplėsti Rusijos teritorinę kontrolę visoje Rytų Europoje, įskaitant Baltijos šalis, kurios anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, sakė J. Nixey.
Kalbant apie JAV santykius su Europa, D. Trumpas jau iškėlė mintį, kad galbūt panaudos karinę jėgą, kad perimtų Grenlandijos – naudingųjų iškasenų turtingos Danijos teritorijos, strategiškai svarbios Arkties regione – kontrolę.
Dėl šios neįprastos idėjos iškyla galimo ginkluoto konflikto tarp dviejų NATO steigėjų perspektyva.
D. Trumpo antroji kadencija trunka vos mėnesį. Sausio 20 d. inauguracijos kalboje jis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos bus „auganti tauta“, kuri „vėl plečia savo teritoriją“.
„Niekas mums nestos skersai kelio, nes mes esame amerikiečiai“, – sakė D. Trumpas.
Ir pridūrė: „Ateitis yra mūsų, ir mūsų aukso amžius dar tik prasideda.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
